Vėlyvųjų
laikų riterių turnyrai turėjo atrodyti be galo įspūdingai ir
mirtinai pavojingai, tačiau iš tiesų viskas buvo daroma siekiant
kuo labiau apsaugoti šių parodomųjų dvikovų dalyvius. Paprastai
turnyrams naudoti specialūs turnyriniai šarvai, lengvai lūžtančios
ietys.
Ir visgi net
ir tada rimtų sužeidimų bei mirčių nebuvo išvengiama. Būtent
tokiame turnyre 1559 m. buvo sunkiai sužeistas, o po kelių dienų
mirė Prancūzijos karalius Henrikas II Valua.
Beje, šiuos
tris dienas trunkančius turnyrus savo dukters garbei surengė pats
karalius. Ne tik, kad surengė, bet ir pats pasišovė juose
pademonstruoti kariškąjį šaunumą.
Pirmojoje
raitoje kovoje su grafu Gabrieliu de Montgomeriu valdovas patyrė
pralaimėjimą, tačiau tučtuojau pareikalavo revanšo. Montgomeris
iš pradžių spyriojosi, bet matydamas tvirtą Henriko II
užsispyrimą dar kartą pasigalynėti, sutiko. Ir šįsyk viskas
baigėsi dar liūdniau.
Raitiems
priešininkams suartėjus grafo Montgomerio ietis lūžo nuo smūgio
į karaliaus šarvus, o jos skeveldra pervėrė Henriko akį. Beje,
taip ir nėra aišku, ar skeveldra praslydo pro valdovo šalmo akių
plyšį, ar Henrikui jojant tiesiog nuslinko antveidis.
Karalius
krito nuo žirgo, netrukus gelbėti jo gyvybę atskubėjo geriausi to
meto šalies gydytojai, tačiau jų pastangos nuėjo perniek. Liepos
10 d. Henrikas II Valua nuo patirto sužalojimo mirė. Beje, tik
nukritęs nuo žirgo su perverta galva karalius kurį laiką buvo
sąmoningas ir prašė nekaltinti Montgomerio dėl nelaimingo
atsitikimo.
