Karaliaus mirtis turnyre

Vėlyvųjų laikų riterių turnyrai turėjo atrodyti be galo įspūdingai ir mirtinai pavojingai, tačiau iš tiesų viskas buvo daroma siekiant kuo labiau apsaugoti šių parodomųjų dvikovų dalyvius. Paprastai turnyrams naudoti specialūs turnyriniai šarvai, lengvai lūžtančios ietys.

Ir visgi net ir tada rimtų sužeidimų bei mirčių nebuvo išvengiama. Būtent tokiame turnyre 1559 m. buvo sunkiai sužeistas, o po kelių dienų mirė Prancūzijos karalius Henrikas II Valua.

Beje, šiuos tris dienas trunkančius turnyrus savo dukters garbei surengė pats karalius. Ne tik, kad surengė, bet ir pats pasišovė juose pademonstruoti kariškąjį šaunumą.

Pirmojoje raitoje kovoje su grafu Gabrieliu de Montgomeriu valdovas patyrė pralaimėjimą, tačiau tučtuojau pareikalavo revanšo. Montgomeris iš pradžių spyriojosi, bet matydamas tvirtą Henriko II užsispyrimą dar kartą pasigalynėti, sutiko. Ir šįsyk viskas baigėsi dar liūdniau.

Raitiems priešininkams suartėjus grafo Montgomerio ietis lūžo nuo smūgio į karaliaus šarvus, o jos skeveldra pervėrė Henriko akį. Beje, taip ir nėra aišku, ar skeveldra praslydo pro valdovo šalmo akių plyšį, ar Henrikui jojant tiesiog nuslinko antveidis.

Karalius krito nuo žirgo, netrukus gelbėti jo gyvybę atskubėjo geriausi to meto šalies gydytojai, tačiau jų pastangos nuėjo perniek. Liepos 10 d. Henrikas II Valua nuo patirto sužalojimo mirė. Beje, tik nukritęs nuo žirgo su perverta galva karalius kurį laiką buvo sąmoningas ir prašė nekaltinti Montgomerio dėl nelaimingo atsitikimo.