2014 m. lapkričio 5 d., trečiadienis

Kaip pusmėnulis tapo islamo simboliu?

Kaip žinia, mūsų dienomis pusmėnulis su žvaigžde (arba tiesiog pusmėnulis) simbolizuoja islamą, nors su šia religine tradicija jis buvo susietas tik palyginti visai neseniai.
Tiesa, Artimuosiuose bei Vidurio Rytuose tai nuo seno žinomas simbolis.



Pusmėnulio vaizdavimas sutinkamas ant karališkos Ur-Namo stelos Mesopotamijoje (XXII a. pr. Kr.), jis buvo kaldinamas Tiurkų kaganato monetose (VI a.), vėliau tapo vienu pagrindinių Irano Sasanidų imperijos (224 – 651 m.) ženklų ir vaizduotas valdovų karūnose. 

Nežinia kodėl būtent pusmėnulis pasidarė toks populiarus vakarinėje Azijos žemyno dalyje, tačiau galbūt tai susiję su šių tautų gyvenimui be galo svarbiu mėnulio kalendoriumi?

Manoma, kad užkariautojai arabai tiesiog perėmė pusmėnulį iš Mažosios Azijos tautų. Tai liudija ir ankstyvosios Arabų kalifato monetos su ant jų besipuikuojančiu pusmėnuliu. Bet dar ir tuomet su musulmonų tikėjimu šis simbolis nieko bendro neturėjo. Viduramžiais arabų kariaunos vėliavos dažniausiai buvo vienspalvės, be kažkokių konkrečių skiriamųjų ženklų.

Pirmą kartą pusmėnuliai, kaip vieni pagrindinių simbolių, pradėti vaizduoti Osmanų imperijos (1299 – 1922 m.) vėliavose. Ko gero, tai buvo pagonybės laikus siekianti istorinė vietos tradicija, tačiau būtent Europoje pusmėnulis pradeda simbolizuoti ne tik užkariautojus osmanus, bet ir jų tikėjimą.

XIX a. turkų sultonas Selimas III, siekdamas reformuoti savo kariuomenę Europos kariaunų pavyzdžiu, suprato, kad jai reikalingas pagrindinis simbolis ir tam buvo pasirinktas pusmėnulis su žvaigžde. Galutinai šis ženklas patvirtintas kaip valstybinis 1827 m.

Kadangi tuometė Osmanų imperija buvo galingiausia pasaulyje musulmoniška valstybė bei islamo gynėja, pusmėnulį su žvaigžde savo simboliu ėmė rinktis ir kitos, imperijos sudėtyje buvusios valstybės: Tunisas, vėliau – Egiptas ir tt.  

Iliustracija viršuje:
musulmonų maldos namai Keturiasdešimties totorių kaime.