2014 m. spalio 22 d., trečiadienis

Kodėl "bobų vasara"?

Šis įrašą reikėjo parašyti prieš kokį mėnesį ar bent jau tris savaites, bet tiek to. Kiekvienas žinome, kad malonus rudens pradžios atšilimas yra vadinamas „bobų vasara“. Tačiau iš kur toks keistas pavadinimas, kuris, beje, žinomas ne tik rytinėje Europos dalyje, bet ir Vokietijoje?


Sąvokos kilmė nėra tiksliai nustatyta, tačiau yra bent kelios versijos. Pagal viena iš jų, žodis „boba“ paprastai reiškia seną ar bent jau pagyvenusią moterį, kuriai neretai priskiriami tam tikri gebėjimai ar galios. Taigi, toji „boba“ yra tam tikras raganos, žyniuonės sinonimas. „Senų bobų“ paprastai labiau privengta nei „senų diedų“; jos dažniau gali nužiūrėti „bloga akimi“, užkerėti, daryti kažkokį mistinį poveikį.

Kadangi bobų vasaros metu oras neįtikėtinai atšyla ir tampa beveik vasarišku, tai galėjo būti siejama su antgamtišku „senų bobų“-žyniuonių gebėjimu kažkaip trumpam grąžinti vasarą, kad žmonės galėtų bent trumpam pasidžiaugti prieš ateinančias šalnas.

Kita pavadinimo versija siejama su laikotarpiu kai beveik visi žemės ūkio darbai pasibaigia ir moterys pradeda kone visą dėmesį skirti namų buičiai. Senojoje Rusijoje „bobų vasaros“ metu namuose buvo rengiamos ilgos vakaronės verpiant, dainuojant ar pasakojant vaikams pasakas, todėl su jomis susijęs ir šis laikotarpis.

Trečioji versija – vokiška. Ji siejama su daugybę voratinklių miškuose bobų vasaros metu. Senasis vokiškas žodis weiben (kuris dabar reiškia žmoną (weibe), kadaise reiškė ir voratinklio pynimą. Todėl senasis Weibensommer (voratinklių pynimo vasara) tiesiog virto Senų moterų vasara (Altweibersommer). Čekijoje bobų vasara dar ir mūsų dienomis kartais vadinama voratinklių vasara.

Pietų Europos kraštuose bobų vasaros laikotarpis vadinamas Šv. Martyno arba Šv.Mykolo vasara pagal šiems šventiesiems priskirtas rudens dienas.