Visuomet skeptiškai vertinau pokario
žurnalistų bei kitokių sensacijų ieškotojų pastangas rasti
žydiškas šaknis aukščiausioje Trečiojo reicho vadovybėje. Visų
pirma, ką jau buvo galima atrasti, tikriausiai jau seniai atrasta ir
paskelbta, o nauji „skandalingi atradimai“ dažniausiai pasirodo
iš piršto laužti. Žydiška kilmė nekart buvo priskiriama pačiam
Adolfui Hitleriui (tiesioginių to patvirtinimų, pasak žymiausių
fiurerio biografų, nėra), aukštam nacių funkcionieriui Reinhardui
Heydrichui (dėl „žydiškos“ antrojo jo močiutės vyro
pavardės), holokausto vykdytojui Adolfui Eichmannui (šis austras
vaikystėje dėl tamsios išvaizdos buvo pramintas „žyduku“).
Ir visgi pas kai kuriuos nacius žydiškų
šaknų būta. Pavyzdžiui, pas vieną pirmųjų nacių partijos
narių, pirmąjį Hitlerio asmens sargybinį ir vairuotoją Emilį
Morisą (1897 – 1972 m.).
Laikrodininko sūnus Morisas į
būsimąją NSDAP įstojo dar 1919 m. (tuomet kai ji vadinosi
Vokiečių darbo partija - DAP). 1923 metais pradeda vadovauti
specialiam smogikų padaliniui SA-Stabswache, kurio pagrindinė
funkcija buvo asmeninė Hitlerio apsauga. Dalyvavo žymiame „Alaus
puče“, sėdėjo su Hitleriu kalėjime ir buvo vienas geriausiu jo
bičiulių. Apdovanotas daugybę nacių apdovanojimų, gavo garbingą
„seno (partijos) kovotojo“ statusą. Vėliau Morisas tapo
antruoju (!!!) naujai sukurtos SS nariu.
Pastarajai organizacijai pradėjus
vadovauti Heinrichui Himmleriui visi SS karininkai turėjo įrodyti
savo „rasinį grynumą“ nuo 1750 metų. Ir staiga archyvuose
paaiškėja, kad Emilio Moriso prosenelis buvo pasiturintis Hambrugo
žydas pavarde Švarcenbergeris.
Čia turėčiau pasakyti, kad „žydiškos
kilmės demaskavimas“ Emiliui Morisui nieko negrėsė. Blogiausia,
kas galėjo jam nutikti – pašalinimas iš SS gretų. Juk vienas
žydų tautybės prosenelis, - tai, rasės teoretikų požiūriu,
viena 1/8 „kraujo“. Trečiajame reiche tokie žmonės nebuvo
laikomi žydais, nebuvo laikomi net „mišriaisiais“ (mischlinge),
galėjo laisvai ir visiškai legaliai būti nacių partijos bei
daugumos nacių organizacijų nariais, užimti valstybinius postus,
ir pan.. Bet ne SS, kurios „šimtaprocentiniu germaniškumu“
Himmleris ypač rūpinosi.
Apie „skandalingą faktą“
Himmleris negalėjo nepranešti Hitleriui. Toliau SS vadas savo
atsiminimuose rašo:
„SS štandartefiureris Emilis
Morisas, be jokių abejonių, nėra arijų kilmės (...) Fiureriui aš
išreiškiau nuomonę, kad Morisą derėtų pašalinti iš SS.
Tačiau fiureris nusprendė, kad šiuo vieninteliu atveju Morisui bei
jo broliams reikia padaryti išimtį, kadangi jis buvo pats pirmas
bendražygis, ir, kad jis bei jo broliai pačiais pirmaisiais,
sunkiausiais partijai metais ištikimai ir narsiai tarnavo judėjimui,
todėl Morisas gali likti SS“.
Beje, daugelis pirmųjų NSDAP narių Trečiajame reiche užėmė nominalius, nežymius postus, nors jiems ir demonstruota didžiulė pagarba. Tame tarpe ir Morisui. Pats jis nuo 1937 m. vadovavo Bavarijos amatininkų sąjungai, buvo Prekybinės ir pramoninės Miuncheno palatos prezidentas. Pokaryje jo asmeninės nuodėmės sąjungininkams pasirodė nedidelės, tad praleidęs du metus amerikiečių kalėjime, 1947 m. Emilis Morisas buvo paleistas namo.
