Emilis Morisas ir "nearijiška" jo kilmė

Visuomet skeptiškai vertinau pokario žurnalistų bei kitokių sensacijų ieškotojų pastangas rasti žydiškas šaknis aukščiausioje Trečiojo reicho vadovybėje. Visų pirma, ką jau buvo galima atrasti, tikriausiai jau seniai atrasta ir paskelbta, o nauji „skandalingi atradimai“ dažniausiai pasirodo iš piršto laužti. Žydiška kilmė nekart buvo priskiriama pačiam Adolfui Hitleriui (tiesioginių to patvirtinimų, pasak žymiausių fiurerio biografų, nėra), aukštam nacių funkcionieriui Reinhardui Heydrichui (dėl „žydiškos“ antrojo jo močiutės vyro pavardės), holokausto vykdytojui Adolfui Eichmannui (šis austras vaikystėje dėl tamsios išvaizdos buvo pramintas „žyduku“).

Ir visgi pas kai kuriuos nacius žydiškų šaknų būta. Pavyzdžiui, pas vieną pirmųjų nacių partijos narių, pirmąjį Hitlerio asmens sargybinį ir vairuotoją Emilį Morisą (1897 – 1972 m.).

Laikrodininko sūnus Morisas į būsimąją NSDAP įstojo dar 1919 m. (tuomet kai ji vadinosi Vokiečių darbo partija - DAP). 1923 metais pradeda vadovauti specialiam smogikų padaliniui SA-Stabswache, kurio pagrindinė funkcija buvo asmeninė Hitlerio apsauga. Dalyvavo žymiame „Alaus puče“, sėdėjo su Hitleriu kalėjime ir buvo vienas geriausiu jo bičiulių. Apdovanotas daugybę nacių apdovanojimų, gavo garbingą „seno (partijos) kovotojo“ statusą. Vėliau Morisas tapo antruoju (!!!) naujai sukurtos SS nariu.

Pastarajai organizacijai pradėjus vadovauti Heinrichui Himmleriui visi SS karininkai turėjo įrodyti savo „rasinį grynumą“ nuo 1750 metų. Ir staiga archyvuose paaiškėja, kad Emilio Moriso prosenelis buvo pasiturintis Hambrugo žydas pavarde Švarcenbergeris.

Čia turėčiau pasakyti, kad „žydiškos kilmės demaskavimas“ Emiliui Morisui nieko negrėsė. Blogiausia, kas galėjo jam nutikti – pašalinimas iš SS gretų. Juk vienas žydų tautybės prosenelis, - tai, rasės teoretikų požiūriu, viena 1/8 „kraujo“. Trečiajame reiche tokie žmonės nebuvo laikomi žydais, nebuvo laikomi net „mišriaisiais“ (mischlinge), galėjo laisvai ir visiškai legaliai būti nacių partijos bei daugumos nacių organizacijų nariais, užimti valstybinius postus, ir pan.. Bet ne SS, kurios „šimtaprocentiniu germaniškumu“ Himmleris ypač rūpinosi.

Apie „skandalingą faktą“ Himmleris negalėjo nepranešti Hitleriui. Toliau SS vadas savo atsiminimuose rašo:

„SS štandartefiureris Emilis Morisas, be jokių abejonių, nėra arijų kilmės (...) Fiureriui aš išreiškiau nuomonę, kad Morisą derėtų pašalinti iš SS. Tačiau fiureris nusprendė, kad šiuo vieninteliu atveju Morisui bei jo broliams reikia padaryti išimtį, kadangi jis buvo pats pirmas bendražygis, ir, kad jis bei jo broliai pačiais pirmaisiais, sunkiausiais partijai metais ištikimai ir narsiai tarnavo judėjimui, todėl Morisas gali likti SS“.

Beje, daugelis pirmųjų NSDAP narių Trečiajame reiche užėmė nominalius, nežymius postus, nors jiems ir demonstruota didžiulė pagarba. Tame tarpe ir Morisui. Pats jis nuo 1937 m. vadovavo Bavarijos amatininkų sąjungai, buvo Prekybinės ir pramoninės Miuncheno palatos prezidentas. Pokaryje jo asmeninės nuodėmės sąjungininkams pasirodė nedidelės, tad praleidęs du metus amerikiečių kalėjime, 1947 m. Emilis Morisas buvo paleistas namo.