Alandų salynas yra Baltijos jūroje
tarp Suomijos ir Švedijos. Dabar jis priklauso Suomijai, nors
absoliuti gyventojų dauguma čia visuomet buvo švedai. 1917 m. tarp
Alandų švedų ir suomių vyriausybės Helsinkyje įsiplieskė
konfliktas dėl to kam turi priklausyti salynas – Švedijai ar
Suomijai.
Truputis istorijos. Nuo pat viduramžių
Alandų salynas arba priklausė Švedijai tiesiogiai arba buvo
savotišku jos protektoratu. Čia visuomet gyveno švedai, skambėjo
švedų kalba, buvo vystoma švedų kultūra.
1809 m. pasibaigus
švedų – rusų karui salynas priskiriamas Suomijos
kunigaikštystei, kuri savo ruožtu atsidūrė Rusijos imperijos
sudėtyje. 1917 m. Suomijai paskelbus nepriklausomybę Alandų švedai
subruzdo. Gyventi nepriklausomoje Suomijoje jie nelabai troško,
kadangi visuomet linko prie labiau giminingos šalies į vakarus nuo
salyno. Ką jau ten ir kalbėti: ilgai suomius valdę germanai švedai
jautėsi ne tik kultūriškai, bet ir rasiškai pranašesniais už
„prasčiokus“ suomius. Švedai netikėjo suomių gebėjimu
sukurti savo valstybę, jų kalbą laikė valstietiška, kultūrą –
primityvia ir netinkančią „padoriai visuomenei“...
1917 metais alandiečiai nusiuntė
Švedijos karaliui laišką, kuriame išreiškė pageidavimą
„susijungti su broliais bendroje tėvynėje“, o 1919 m. surengė
prebiscitą (apie 96 proc. už prisijungimą prie Švedijos). Bet...
jau tuomet neutralumo politikos besilaikanti Švedija stengėsi
pernelyg nesikišti į kitų šalių reikalus. Taip, ji simpatizavo
savo tautiečiams Alanduose, tačiau nepuolė jų laisvinti atviros
karinės agresijos priemonėmis ar politiniu šantažu. O galėjo...
juk Švedija buvo kur kas kariškai pajėgesnė už tik tik
besikuriančią Suomiją, o ir XX a. pradžioje toks sprendimo būdas
buvo visiška norma.
Žodžiu, Alandų byla pasiekė Tautų
Lygą. Besibylinėjančiomis pusėmis jame buvo ne Švedija ir
Suomija, o Suomija ir Alandų gyventojai. Sprendimas dėl salyno
priklausomybės buvo palankus suomiams, tačiau vietos švedai gavo
ypatingas teises. Salose negali būti suomių (kaip ir bet kurios
kitos) kariuomenės, o vietos švedams tarnyba joje neprivaloma.
Išskyrus policiją, Alanduose niekas negali turėti šaunamųjų
ginklų. Vietos kalba – tik švedų. Alandai renka savo parlamentą,
kuris visiškai autonomiškai tvarkosi salyne ir yra nepavaldus
Suomijos parlamentui. Salyno valdžios potvarkius gali atšaukti
Suomijos prezidentas, bet tik tuo atveju jeigu jie peržengia
nustatytas įstatymines ribas ar gresia Suomijos vientisumui bei
saugumui. Žodžiu, tikro ir protingo politinio kompromiso pavyzdys. Visi pakluso Tautų Lygos sprendimui: nebuvo jokių "žalių žmogeliukų", opolčencų, propagandinių spektaklių.
Iliustracija:
Švedijoje išleistas pašto ženklas, kuriame pažymėtos teritorijos Suomijoje su gyvenančia švedų dauguma.
