Istorijos įdomybės: Šveicariškoji "tobleronų linija" (+ daug foto)

Tarp Ženevos ir Lozanos stūkso labai keistų betoninių blokų virtinė, kurių paskirtis kadaise buvo gynybinė. Ši virtinė tęsiasi penkiolika kilometrų nuo Ženevos ežero aukštyn į kalnus. Blokai yra trikampės formos, todėl kartais jie vadinami „tobleronų linija“ (pagal žymųjį šveicariška šokoladą).

Kai 1940 metais nacistinė Vokietija užgrobė Prancūziją, Šveicarija liko viena vokiečių ir jų sąjungininkų apsuptyje. Dar ketvirtajame XX a. dešimtmetyje šveicarai aktyviai priešinosi nacistinei ideologijai (vadinamoji „dvasinė gynyba“): čia buvo transliuojamas vienintelis vokiškas antinacistinis radijas, o nacionalsocialistinės idėjos niekuomet nebuvo itin populiarios vokiškai kalbančių šveicarų tarpe.

Šveicariškas "Toblerone" šokoladas

"Tobleronų linija"

Tačiau kai buvo užgrobta Prancūzija vietos gyventojai suprato, kad nuo įprasto jiems „civilinio“ būtina pereiti prie ginklais paremto neutralumo, tad ketvirtą kartą Šveicarijos istorijoje buvo išrinktas savo Generolas. Beje, šveicarų generolas – ypatinga pareigybė, kuri renkama tik karo ar tiesioginio pavojaus atveju, ir šįkart juo tapo Anri Gizanas (Henri Guisan, 1874 – 1960 m.).

Šveicarų karys saugo fabriką. Besiveržiant vokiečiams visi svarbūs šalies objektai turėjo būti sunaikinti pačių šveicarų rankomis.

Šveicarai manė, kalnuota šalies vietovė - didelis gynybos pranašumas.

Šveicarų pėstininkai pratybose (apie 1940 m.)

1940 m. liepos 20 d. Gizanas pasakė istorinę kalbą Šveicarijos kariuomenei. Joje jis tiesiai pareiškė, kad agresijos atveju šveicarai kausis iki paskutinio kario („o jei neliks kulkų – kausimės durtuvais“), tačiau puikiai suvokdamas daugkartinį vokiečių Vermachto pranašumą, generolas kreipė dėmesį į tokių sąlygų agresoriui sudarymą, kad pulti jam tiesiog neapsimokėtų.

Priešais "tobleronų liniją" dažnai būdavo iškertami medžiai, kad agresorius atsidurtų atvirame, lengvai apšaudomame lauke.

Linija sustiprinta šaudymo angomis

Kitais betoniniais įtvirtinimais

Buvo patvirtintas Nacionalinės gynybos planas pagal kurį Šveicarijos kariuomenė per trumpą laiką turėjo būti pasiruošusi visiškai mobilizacijai, minuojami svarbūs šalies infrastruktūros objektai, palei valstybės sienų perimetrą rengiamos gynybos linijos. Planas numatė, kad jei vokiečiams pavyktų prasiveržti į šalies gilumą, visi svarbūs Šveicarijos objektai turėtų būti susprogdinti, kariuomenė trauktųsi į kalnus ir pradėtų aktyvų partizaninį karą. Pagaliau Gizanas pasirūpino, kad bet kokios bet kokių galimai sudarytų marionetinių vyriausybių kalbos apie kapituliaciją būtų vertinamos kaip provokacija.

Gražus ir jaukus pasienio namelis iš tiesų nėra paprastas statinys, o gražūs langai ir durys tėra apgaulinga dekoracija.

Iš tiesų iš pažiūros gražus gyvenamasis namas - gynybinis gelžbetonio sienų įtvirtinimas, kurio viduje nuolat budėjo karių būrys ir netgi artilerijos pabūklai.

Įveikę "tobleronų sieną" vokiečiai atsidurtų prieš štai tokias gražias sodybas, tačiau vietoj vaišių juos pasitiktų pabūklų ir kulkosvaidžių ugnis. Ir kiekviena sodyba buvo nelyginant autonomiška tvirtovė.

„Tobleronų linija“ buvo įrengta Vakarų Šveicarijoje ryčiau Ženevos, kadangi manyta, jog vokiečiai gali atakuoti iš okupuotos Prancūzijos pusės. Beje, agresijos atveju dėl savo geografinės padėties Ženeva buvo laikoma kariškai neapginama, tad ji turėjo būti atiduota be kovos, o tikrasis pasipriešinimas surengtas į rytus nuo jos. Prie „Tobleronų linijos“ įrengta ir dvylika masyvių gynybinių fortų, kurie buvo sustiprinti prieštankine artilerija. Beje, įdomu, kad net gręsiančio karo sąlygomis privati nuosavybė Šveicarijoje buvo laikoma neliečiama, tad norint statyti gynybinius įtvirtinimus privačiose valdose vyriausybė tarėsi su kiekvienu iš savininkų atskirai. Pavyzdžiui, vienas iš tokių – Napoleono Bonaparto palikuonis Lui Bonapartas paaukojo savo valdas bendram interesui visiškai neatlygintinai, o štai su buvusiu Lenkijos premjeru Ignotu Paderevskiu (jis taip pat turėjo žemių Šveicarijoje) teko tartis keletą mėnesių. Pagaliau ir jo sutikimas buvo gautas.

Hitleris nepuolė Šveicarijos, tačiau apie tai kaip nors kitą kartą...