Tarp Ženevos ir Lozanos stūkso
labai keistų betoninių blokų virtinė, kurių paskirtis kadaise
buvo gynybinė. Ši virtinė tęsiasi penkiolika kilometrų nuo
Ženevos ežero aukštyn į kalnus. Blokai yra trikampės formos,
todėl kartais jie vadinami „tobleronų linija“ (pagal žymųjį
šveicariška šokoladą).
Kai 1940 metais nacistinė
Vokietija užgrobė Prancūziją, Šveicarija liko viena vokiečių
ir jų sąjungininkų apsuptyje. Dar ketvirtajame XX a. dešimtmetyje
šveicarai aktyviai priešinosi nacistinei ideologijai (vadinamoji
„dvasinė gynyba“): čia buvo transliuojamas vienintelis vokiškas
antinacistinis radijas, o nacionalsocialistinės idėjos niekuomet
nebuvo itin populiarios vokiškai kalbančių šveicarų tarpe.
Šveicariškas "Toblerone" šokoladas
"Tobleronų linija"
Tačiau
kai buvo užgrobta Prancūzija vietos gyventojai suprato, kad nuo
įprasto jiems „civilinio“ būtina pereiti prie ginklais paremto
neutralumo, tad ketvirtą kartą Šveicarijos istorijoje buvo
išrinktas savo Generolas. Beje, šveicarų generolas – ypatinga
pareigybė, kuri renkama tik karo ar tiesioginio pavojaus atveju, ir
šįkart juo tapo Anri Gizanas (Henri
Guisan, 1874 – 1960 m.).
Šveicarų karys saugo fabriką. Besiveržiant vokiečiams visi svarbūs šalies objektai turėjo būti sunaikinti pačių šveicarų rankomis.
Šveicarai manė, kalnuota šalies vietovė - didelis gynybos pranašumas.
Šveicarų pėstininkai pratybose (apie 1940 m.)
1940 m. liepos 20 d. Gizanas
pasakė istorinę kalbą Šveicarijos kariuomenei. Joje jis tiesiai
pareiškė, kad agresijos atveju šveicarai kausis iki paskutinio
kario („o jei neliks kulkų – kausimės durtuvais“), tačiau
puikiai suvokdamas daugkartinį vokiečių Vermachto pranašumą, generolas kreipė dėmesį į tokių sąlygų agresoriui sudarymą,
kad pulti jam tiesiog neapsimokėtų.
Priešais "tobleronų liniją" dažnai būdavo iškertami medžiai, kad agresorius atsidurtų atvirame, lengvai apšaudomame lauke.
Linija sustiprinta šaudymo angomis
Kitais betoniniais įtvirtinimais
Buvo patvirtintas
Nacionalinės gynybos planas pagal kurį Šveicarijos kariuomenė per trumpą laiką
turėjo būti pasiruošusi visiškai mobilizacijai, minuojami svarbūs
šalies infrastruktūros objektai, palei valstybės sienų perimetrą
rengiamos gynybos linijos. Planas numatė, kad jei vokiečiams
pavyktų prasiveržti į šalies gilumą, visi svarbūs Šveicarijos
objektai turėtų būti susprogdinti, kariuomenė trauktųsi į
kalnus ir pradėtų aktyvų partizaninį karą. Pagaliau Gizanas
pasirūpino, kad bet kokios bet kokių galimai sudarytų marionetinių
vyriausybių kalbos apie kapituliaciją būtų vertinamos kaip
provokacija.
Gražus ir jaukus pasienio namelis iš tiesų nėra paprastas statinys, o gražūs langai ir durys tėra apgaulinga dekoracija.
Iš tiesų iš pažiūros gražus gyvenamasis namas - gynybinis gelžbetonio sienų įtvirtinimas, kurio viduje nuolat budėjo karių būrys ir netgi artilerijos pabūklai.
Įveikę "tobleronų sieną" vokiečiai atsidurtų prieš štai tokias gražias sodybas, tačiau vietoj vaišių juos pasitiktų pabūklų ir kulkosvaidžių ugnis. Ir kiekviena sodyba buvo nelyginant autonomiška tvirtovė.
„Tobleronų linija“ buvo
įrengta Vakarų Šveicarijoje ryčiau Ženevos, kadangi manyta, jog
vokiečiai gali atakuoti iš okupuotos Prancūzijos pusės. Beje,
agresijos atveju dėl savo geografinės padėties Ženeva buvo laikoma
kariškai neapginama, tad ji turėjo būti atiduota be kovos, o
tikrasis pasipriešinimas surengtas į rytus nuo jos. Prie „Tobleronų
linijos“ įrengta ir dvylika masyvių gynybinių fortų, kurie buvo
sustiprinti prieštankine artilerija. Beje, įdomu, kad net
gręsiančio karo sąlygomis privati nuosavybė Šveicarijoje buvo
laikoma neliečiama, tad norint statyti gynybinius įtvirtinimus
privačiose valdose vyriausybė tarėsi su kiekvienu iš savininkų
atskirai. Pavyzdžiui, vienas iš tokių – Napoleono Bonaparto
palikuonis Lui Bonapartas paaukojo savo valdas bendram interesui
visiškai neatlygintinai, o štai su buvusiu Lenkijos premjeru Ignotu
Paderevskiu (jis taip pat turėjo žemių Šveicarijoje) teko tartis
keletą mėnesių. Pagaliau ir jo sutikimas buvo gautas.
Hitleris nepuolė Šveicarijos, tačiau apie tai kaip nors kitą kartą...
Hitleris nepuolė Šveicarijos, tačiau apie tai kaip nors kitą kartą...
Šveicarijos didvyris generolas Anri Gizanas, kurio vardu pavadinta daugybė šalies gatvių.
Panašūs įrašai:
vertė istidom.lt
parengta pagal istpravda.ru
