Ką reiškia žodis "Europa"?

Visi mes žinome, kad Europa nuo senų laikų vadinamas žemynas, o jei konkrečiau – vakarinė gigantiškos Eurazijos dalis. Labiau pasikaustę mitologijoje pridurs, kad Europa – mitinė gražuolė, Finikijos karaliaus duktė, kurią pasivertęs jaučiu pagrobė temperamentingasis ir greitai moterimis susižavintis Dzeusas.

Tačiau ką reiškia žodis „Europa“ ir kokia jo etimologija? Prancūzų lingvistas P. Chantraine rašė, kad Europos kilmė nėra tiksliai nustatyta. 

 Daugumas tyrinėtojų Europą kildina iš senųjų graikiškų žodžių eurus (platus) ir ops (akis, veidas), o štai VI a. Bizantijos istorikas Hesichijus iš Mileto, tikriausiai remdamasis semitiška etimologija, manė, kad Europa tai „saulėlydžio (tamsos) šalis“. Plg. akadų erebu (leistis), finikiečių ereb (vakaras, vakarai). Jei tikėti graikiška etimologija, tai plačiaakės epitetas mitinei Rytų gražuolei gal ir tinka, bet kaipgi su ištiso žemyno pavadinimu? Ir čia galima pasitelkti perkeltines prasmes, pagal kurias „plačiaakė žemė“ gali reikšti sunkiai aprėpiamus tolius, horizontus. Beje, tai kol kas tik hipotezės.