Visi mes
žinome, kad Europa nuo senų laikų vadinamas žemynas, o jei
konkrečiau – vakarinė gigantiškos Eurazijos dalis. Labiau
pasikaustę mitologijoje pridurs, kad Europa – mitinė gražuolė,
Finikijos karaliaus duktė, kurią pasivertęs jaučiu pagrobė temperamentingasis ir greitai moterimis susižavintis Dzeusas.
Tačiau
ką reiškia žodis „Europa“ ir kokia jo etimologija? Prancūzų
lingvistas P. Chantraine rašė,
kad Europos kilmė nėra tiksliai nustatyta.
Daugumas tyrinėtojų
Europą kildina iš senųjų graikiškų žodžių eurus
(platus) ir ops (akis,
veidas), o štai VI a. Bizantijos istorikas Hesichijus iš Mileto,
tikriausiai remdamasis semitiška etimologija, manė, kad Europa tai
„saulėlydžio (tamsos) šalis“. Plg. akadų erebu
(leistis), finikiečių ereb
(vakaras, vakarai). Jei tikėti graikiška etimologija, tai
plačiaakės epitetas mitinei Rytų gražuolei gal ir tinka, bet
kaipgi su ištiso žemyno pavadinimu? Ir čia galima pasitelkti
perkeltines prasmes, pagal kurias „plačiaakė žemė“ gali
reikšti sunkiai aprėpiamus tolius, horizontus. Beje, tai kol kas
tik hipotezės.
Kiek papildysiu ta mita apie Europa. Dzeusas ne vien pagrobe bet ir isprievartavo ta mergina. Ar jums tai nieko nesako? Mes esame prievartaujami kaip valstybe moraliskai psichologiskai finansiskai ir visaip kitaip...
AtsakytiPanaikinti