2014 m. birželio 10 d., antradienis

Apie paprotį pasigailėti nutrūkus kartuvių virvei

Kai kuriose kraštuose egzistavo paprotys paleisti pakarti nuteistą nusikaltėlį jei vykdant bausmę virvė nutrūkdavo. Nežinia iš kur jis kilo, bet tikriausiai rėmėsi tikėjimu, kad nutrūkusi virvė – kažkokių dieviškų jėgų pirštas, kurios nusprendė šįkart pasigailėti piktadario. Ir tarytum gaunasi taip, kad ir žmonės įvykdė savo teisingumą – nusikaltėlį pakorė, ir anapusinės jėgos įsikišo. Taipogi buvo manoma, kad nusikaltėlio negalima bausti du kartus, tad korimas antrą kartą galėjo atrodyti kaip nevisai pelnyta papildoma bausmė. 

 Visgi šio papročio buvo laikomasi toli gražu ne visuomet. Štai carinėje Rusijoje 1825 m. pagrindinio dekabristų sukilimo dalyviai buvo nuteisti pakarti. Kai kuriems jų nutrūko virvė, tad jie buvo pakarti iš naujo. Reikalas tas, kad kariškame Rusijos artikule buvo aiškiai pasakyta, kad mirties bausmė turi būti vykdoma iki „galutinio rezultato“, tai yra, iki pasmerktojo mirties, nors yra žinoma, kad prieš Petro I valdymą nutrūkę nuo virvės nusikaltėliai buvo paleidžiami.

Iliustracija viršuje: dekabristų mirties (poeto Puškino piešinys.