"Raudonieji žydai" viduramžių vaizduotėje

Iki maždaug 1600 metų vokiečių žemėse buvo paplitusios legendos apie paslaptingus „raudonuosius žydus“ (vok. Die Roten Juden) – prieš pat pasaulio pabaigą Europą užtvindysiančią šėtonišką padermę, kuri bus didžiausia grėsme visam krikščioniškam pasauliui. Savo metu „raudonieji žydai“ buvo siejami su įvairiomis Europai grūmojusiom tautom: hunais, mongolais-totoriais, musulmonais turkais. Pasakojimais apie „raudonuosius žydus“ šventai tikėjo daugelis Europos teologų, tame tarpe ir didysis Reformacijos pradininkas Martynas Liuteris. 

Buvo tikima, kad „raudonieji žydai“ atslinks iš tolimos šalies Rytuose, niokos ir griaus viską kas pasipainios jų kelyje. Neretai „raudonieji žydai“ buvo įsivaizduojami kaip paties velnio siųsti žmogėdros, kurie savo atėjimu paruoš vietą tamsos viešpatavimui.

Bet kodėl būtent "raudonieji"? Atsakymo į šį klausimą tikriausiai reikėtų ieškoti viduramžių spalvų simbolikoje kur skaisčiai raudona (arba veikiau - "ryža") spalva dažnai sieta su klasta, veidmainyste ir apgaule. 

 

                                          Kaip žmogėdra įsivaizduojamas "raudonasis žydas"

Iliustracija viršuje: XIV a. "raudonuosius žydus" vaizduojantis Šv. Marijos bažnyčios virtažas Frankfurte.