Apie tai kaip prancūzėjo Briuselis

Dar prieš porą šimtų metų Belgijos sostinė Briuselis buvo germaniškas flamandiškai kalbančiųjų miestas, kuriame flamandai sudarė daugumą (apie 70 proc. 1846 metais). Maždaug nuo XIX a. pradžios pradeda stiprėti Briuselio galizacija (prancūzėjimas). Tam įtakos turėjo tuometinis aukštas „poniškos“ prancūzų kalbos statusas, ko pasekoje daugelis miesto flamandų pereina prie „prestižiškesnės“ kalbos bei kultūros. 

 

Beje, 1830 m. nepriklausomybę paskelbusioje Belgijoje vienintele valstybine kalba buvo paskelbta prancūzų, kas irgi prisidėjo prie sostinės prancūzėjimo. Dar viena galizacijos priežastis – ekonominė darbo jėgos migracija Belgijos viduje. Istoriškai germaniškoji Flamandija buvo ekonomiškai stipresnė už „prancūziškąją“ Valoniją, tačiau nuo XIX a. pastaroji pradeda sparčiai vytis savo šiaurinę kaimynę. Atsiradus naujoms galimybėms bei darbo vietoms į Valoniją plūsta flamandai, kurie paprastai per kelias kartas prancūzėja, o štai į Briuselį atsikeliantys valonai išsaugo savo kalbą. Dabar Briuselyje flamandiškai kalba tik apie 11 proc. gyventojų. Beje, pastaruosius šimtmečius vis šiauryn stūmėsi ir kalbinė flamandų – valonų siena.