2014 m. balandžio 9 d., trečiadienis

"Karalius mirė - tegyvuoja karalius!"

Frazė "Karalius mirė, tegyvuoja karalius!" išreiškė valdovo teisių ir statuso perimamumą kai kuriose Europos monarchijose, tačiau daugelis pabrėžią prancūzišką posakio kilmę (Le Roi est mort, vive le Roi!). Manoma, kad  šie, vėliau ceremoniniais tapę žodžiai pirmą kartą buvo ištarti 1442 metais skelbiant karaliumi Šarlį VII, kuris vėliau gavo Nugalėtojo epitetą. 
Remiantis senaisiais Prancūzijos įstatymais simbolinis karaliaus teisių perėjimas paveldėtojui įvykdavo iškart po senojo karaliaus mirties. 

Anglijos įstatymai apibrėžė, kad šalis nė akimirkai negali būti be karaliaus, tad naujasis karalius būdavo paskelbiamas ir iš esmės galėjo vykdyti savo pareigas nelaukdamas oficialios karūnavimo ceremonijos.
Iš frazės "Karalius mirė, tegyvuoja karalius!"vėliau išsirutuliojo posakis "Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas!", kuria pabrėžiama, kad naujasis valdovas dažnai žengia senojo pėdomis.

Iliustracija: Penkiamečio Liudviko XV paskelbimas Prancūzijos karaliumi 1715 metais.