Sakoma, 1564 m. Prancūzijos
karalius Karolis IX nusprendė, kad Naujųjų metų atėjimą reikia
švęsti ne balandžio, o sausio 1 d. Tačiau šalies gyventojai
senu papratimu ir toliau Naujuosius metus siejo su balandžio
pradžia. Kiek vėliau per „netikrą“ Naujametį pradėtos
dovanoti netikros dovanėles, imta linksmai pokštauti, gimė nepiktų
apgaulių tradicija.
Tačiau dar prieš Liudviko IX naujamečio datos reformą yra žinoma, kad 1539 m. vienas flamandų dvariškis pasiuntė savo tarnus atlikti visiškai beprasmiškos užduoties kas irgi galėtų būti siejama su „apgavysčių dienos“ tradicijų gimimu. 1686 m. anglų rašytojas Johnas Aubrey balandžio 1-ąją jau tiesiogiai įvardijo Kvailių švente.
Tačiau dar prieš Liudviko IX naujamečio datos reformą yra žinoma, kad 1539 m. vienas flamandų dvariškis pasiuntė savo tarnus atlikti visiškai beprasmiškos užduoties kas irgi galėtų būti siejama su „apgavysčių dienos“ tradicijų gimimu. 1686 m. anglų rašytojas Johnas Aubrey balandžio 1-ąją jau tiesiogiai įvardijo Kvailių švente.
Į Rusiją ši tradicija atėjo pačioje XVIII a.
pradžioje kuomet Petro I paliepimu buvo organizuota Didžioji
apgavystė. Po miestą vaikštantys caro tarnai viešai kvietė
žmones į kažkokį ligšiol neregėtą renginį, tačiau kai visi
susirinko, paaiškėjo, kad jokio renginio nebus ir visa tai tėra
linksmas pokštas.
Iš tiesų gali būti, kad šis paprotys susiformavo pagoniškais keltų laikais ir tikriausiai savo metu sietas su permainingais balandžio orais, kuomet šilumą staigiai keičia trumpi šalčio periodai, o giedrą, skaisčia saulę – sniegas. Kiti tyrinėtojai Apgavysčių dienos tradiciją kildina iš Senojoje Romoje vykusių kovo pabaigos – balandžio pradžios linksmų lygiadienio švenčių ciklo.
Iš tiesų gali būti, kad šis paprotys susiformavo pagoniškais keltų laikais ir tikriausiai savo metu sietas su permainingais balandžio orais, kuomet šilumą staigiai keičia trumpi šalčio periodai, o giedrą, skaisčia saulę – sniegas. Kiti tyrinėtojai Apgavysčių dienos tradiciją kildina iš Senojoje Romoje vykusių kovo pabaigos – balandžio pradžios linksmų lygiadienio švenčių ciklo.
Angliškai kalbančiuose kraštuose
apgaudinėti priimta pirmoje dienos pusėje, meluojančius po pietų
paprastai vadina „balandžio kvailiais“. Žymus amerikiečių
rašytojas Markas Tvenas apie balandžio 1 – ąją yra pasakęs,
kad šią dieną žmonės prisimena tai ką nuolat daro visas
likusias 364 metų dienas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą