1393 metais Paryžiuje, tuometinio
Prancūzijos karaliaus Karlo VI žmona Izabelė Bavarietė surengė
kaukių balių, kurį lydėjo linksmi persirengėlių šokiai bei
panašios pramogos. Į balių atvyko pats karalius su keliais savo
dvariškiais ir visi jie apsirėdę žvėrių kailiais vaizdavo
paslaptingus „miško žmones“. Kadangi visi „miško žmonės“
ant veidų buvo užsimaukšlinę kaukes, juos atpažinti buvo gana
sunku.
Staiga įvyko nenumatytas įvykis.
Karaliaus Liudviko brolis priėjo pernelyg arti su deglu rankose prie
vieno iš persirengėlių ir jo kailis bematant užsiliepsnojo.
Liepsnos persidavė kitiems „miško žmonėms“, visi suliepsnojo
tarytum gyvi deglai. Karaliaus kostiumas irgi užsidegė, tačiau
ugnį užgesino viena iš rūmų damų, kuri užmetė ant jo ilga
savo šleifą. Kitiems persirengėliams pasisekė mažiau, kadangi
beveik visi jie stipriai apdegė ir numirė po keleto dienų.
Kadangi gaisro kaltininkas buvo
karaliaus brolis, tai rimtos bausmės jis išvengė. Nelaimingasis
padegėjas kaltino pats save ir už savo pinigus įvykiui atminti
pastatė koplyčią. Karaliui po „liepsnų baliaus“ pakriko ir
taip permaininga psichinė sveikata. Kelias dienas po gaisro jis
nieko nepažino, neigė savo vardą ir vengė visų kas bandė prie
jo prisiartinti.
Iliustracija: liepsnų balių vaizduojanti viduramžių miniatiūra.
