2014 m. kovo 5 d., trečiadienis

"Serbų skrodėjas" ir "serbų kūjis"

Nuo 1926 m. Vokietijos pradėti gaminti peiliai žemdirbiams, kurie odinių dirželių pagalba buvo tvirtinami prie riešo ir delno. Peiliu buvo dirbama tarytum savotišku pjautuvu, o kadangi suspaudus delne laikyti jo nereikėjo – ranka žymiai mažiau pavargdavo, kai reikėjo atlikti tą patį pjovimo judesį tūkstančius kartų.



Fašistinės kroatų ustašių organizacijos nariai sukūrė savo prie rankos tvirtinamo „žemdirbių peilio“ variantą, tačiau šįkart jis buvo skirtas serbams žudyti.
Toks instrumentas pavadintas „serboseku“ (Srbosjek, faktiškai, „serbų skrodėju“). Pagrindinė serboseko paskirtis – „konvejerio principu“ per kuo trumpesnį laiką papjauti kuo daugiau žmonių – serbų karo belaisvių ar koncentracijos stovyklos kalinių. Yra žinių, kad Jasenovaco koncentracijos stovykloje netgi buvo vykdomi geriausio „serboseku“ besinaudojančio žudiko konkursai. 
 
Kartais serbų belaisviai buvo žudomi kitu ginklu – sunkiu kūju, kuris vadintas Србомлат (Serbų kūjis). Juo buvo tiesiog smogiama per galvą sutraiškant kaukolę. Pavyzdžiui, Drakuličėje kroatu ustašiai tokiu būdu nužudė apie 2000 serbų.