2014 m. kovo 29 d., šeštadienis

Russenorsk arba "Moja-po-tvoja"

Rašydamas apie Rusijos šiaurėje gyvenančią etnografinę pomorų grupę užsiminiau, kad šie narsūs slavų ir finougrų kilmės žmonės daugelį amžių intensyviai prekiavo su norvegais. Šių santykių pasekmėje susiformavo keistas rusų-norvegų kalbos kratinys, kurio pagalba tiek pomorai, tiek norvegai puikiausiai vienas kitą suprato. Norvegai šią keistą kalbą įvardijo žodžiu russenorsk, o pomorai moja-po-tvoja

Beveik pusę russenorsk'o žodžių sudarė norvegiški, kiek mažiau - rusiški, o likusią dalį įvairūs skoliniai iš kitų kalbų: anglų, olandų, suomių. Pavyzdžiui frazė "Penki vežimai miltų už šimtą žuvų" skambėjo Pjat voga muka po sto fiska. Kai kurie tą patį reiškiantys russenorsk'o žodžiai galėjo būti tariami dvejopai - slaviškai ar germaniškai (pavyzdžiui, "žuvis" - fiska arba riba). Pomorų ir norvegų pirklių kalba pasižymėjo nesudėtinga, netgi ganėtinai primityvoka gramatika, tad pagrindinių žodžių atsargą pramokęs žmogus galėjo nesunkiai suprasti prekybos partnerį. Beje, pasakytina, kad daugelis šios dalykinės kalbos žodžių buvo susiję su prekių pavadinimais, pirkimu ir pardavimu, tad russenorsk'as nelabai tiko kalbėtis kažkokiomis kitomis temomis.


Kai kurie russenorsk'o pavyzdžiai:

Moja pa tvoja - Kalbu tavo kalba.
Drasvi, gammel god venn pa moja! Kor ju stannom pa gammel ras! - Sveikas, mano senas, geras drauge. Kaip tau vakar sekėsi?
Tvoja fisk kopom? - Tu pirksi žuvį?
Kak pris? - Kokia kaina?
Vaersegod, pa minder prodaj - Prašau, parduok pigiau. 

Manoma, kad russenorsk'as pradėjo formuotis apie XVIII a. vidurį, o sunyko augant prekybos apimtims XIX a. pradžioje kuomet tiek norvegų, tiek pomorų pirkliai pradėjo mokytis taisyklingos vieni kitų kalbos. Galutinį smūgį šiai keistai bet įdomiai kalbai sudavė bolševikų perversmas Rusijoje, apribojęs bet kokius santykius su užsieniu.

Iliustracija viršuje: senovinė pomorų cerkvė netoli Archanglesko.