2014 m. kovo 23 d., sekmadienis

Bula - nepilnamečių romėnų papuošalas

Laisvose Romos piliečių šeimose gimę berniukai ant kaklo turėdavo nešioti tam tikrą amuletą – bulą (lot. bulla). Bula buvo užkabinama kūdikiui praėjus devynioms dienoms nuo jo gimimo ir ją buvo privalu nešioti iki šešiolikos metų, kuomet pagal senovės romėnų papročius žmogus buvo laikomas suaugusiu. Manoma, kad šį paprotį romėnai perėmė iš etruskų, tačiau pagal legendą talismanas siejamas su legendinio Romos karaliaus Romulo vardu, kuris amuletą užkabino savo pirmagimiui. 

Amuletas gamintas iš įvairių medžiagų, priklausomai nuo šeimos turtingumo. Patys brangiausi buvo iš aukso, o patys paprasčiausi atrodė kaip mažyčiai odiniai ar medžiaginiai maišeliai. Tikėta, kad papuošalas saugo vaiką ar paauglį nuo piktųjų dvasių ir blogos akies, todėl į tuščiavidurę bulą talpinti apsauginiai ženklai bei nuo nužiūrėjimo saugančios „stebuklingos“ medžiagos. Sulaukus 16 metų jaunuolio talismanas buvo nuimamas iškilmingų namų apeigų metu.

Mergaitės bulų nenešiojo, tačiau turėjo savus mėnulio formos amuletus, kurie lydėjo jas iki vestuvių. Vestuvių metu mėnuliukas ir vaikiški žaislai buvo sudeginami, kas reiškė atsisveikinimą su vaikyste. 

Iliustracija viršuje: senųjų etruskų bula. 


 Romėnų talismanas


 Romėnų berniukas su bula