Šiaurės
vakarų Rusijoje, Baltosios jūros pakrantėse gyvenanti etninė
pomorų grupė nuo seno pasižymėjo savitu gyvenimo būdu bei
tradicijomis. Pomorai (rus. Pomory) reiškia priejūrių
gyventojus arba pamarėnus, kurie tradiciškai vertėsi žvejyba bei
jūrų medžiokle. Paprastai pomorai yra laikomi šiaurine rusų
tautos dalimi, tačiau dėl jų kilmės mokslininkai diskutuoja iki
šiol. Vieni teigia, kad pomorai – tai kadaise Šiaurėje
apsigyvenusių rusų kolonistų palikuonys, kiti tvirtina, kad
didžiąja dalimi pomorai - ilgainiui suslavėję finougrų tautelių
atstovai. Visgi tikriausiai šie Baltojo pamario gyventojai dalinai
rytų slavų, dalinai – finų kilmės.
Antropologiškai pomorai
priskiriami Baltosios – Baltijos jūrų tipui, kuriam būdingi
platoki veidai, nedidelis ūgis, trumpa, riesta nosis, šviesūs
plaukai ir akys. Dalis pomorų išpažįsta pravoslavybę, kita dalis
– sentikiai.
Pomorai su savo medžioklės inventoriumi
Pomorai
kalbėjo gana archajišku šiauriniu rusų kalbos dialektu, kuriame
sutinkama nemažai skolinių iš finougrų kalbų. Prekybiniai ryšiai su norvegais lėmė ir kai kurių germanizmų atsiradimą. Beje,
patys pomorai save skirstė į mažesnes etnines grupes, kurios
turėjo savus pavadinimus: gubianai, rokanai, Kanino (toks
pusiasalis) pomorai.
Pomorų moterys tradiciniais rūbais, 1919 m. foto
Šios etninės grupės pasakos ir folkloras dažniausiai susijęs su jūra,
kas nenuostabu – juk jūra - pagrindinis šių atšiaurių kraštų
gyventojų pragyvenimo šaltinis.
Pomoras
Pamarėnai
garsėjo narsiais šiaurinių platumų jūrininkais ir intensyvia,
abipusiai naudinga prekyba su norvegais. XVIII a. pomorai į
Norvegiją gabendavo duoną, grūdus, miltus, o iš ten importuodavo
žuvį. Vėliau prasidėjo medienos, vaško, dervos gabenimas, o iš
Skandinavijos keliavo saldainiai, porcelianas, muilas, meno
dirbiniai. Iš pomorų kraštų visa tai keliavo toliau į Rusijos
gilumą, tad galima teigti, kad senieji Baltosios jūros pakrančių
gyventojai buvo gyvybiškai svarbus Rusijos imperijai kaip
pagrindiniai šiaurinių platumų prekeiviai. Prekyba su norvegais ir
samiais buvo taip išplėtota, kad bolševikų valdžios draudimas
prekiauti su „prakeiktu užsieniu“ sudavė rimtą ekonominį
smūgį visoms prekiaujančioms pusėms. Beje, ypatingi pomorų
statyti laivai kadaise garsėjo visame regione.
Pomorų žvejai, 1917 m. foto
Pasižymėjo
pomorai ir tradiciniu savo skanumynu – kozuliais – įvairių
gyvūnų pavidalo keptos tešlos sausainiais. Anksčiau kozuliai buvo
kepami tik Kalėdas ir Naujuosius Metus. Kozuliai – sena vietos
tradicija, kuri įdomi dar ir tuo, kad iškeptieji sausainiai nebuvo
valgomi iškart, kadangi tikėta, kad laikomi namie jie saugo nuo
piktųjų dvasių. Garsėjo pomorai ir unikalia medžio raižyba.
Kozulių - tradicinių pomorų sausainių formos iš etnografinės knygos
Mūsų
dienomis etninė pomorų grupė nyksta. Nuo 2002 iki 2010 metų jų
sumažėjo per puse (2002 m. pomorais save įvardijo 6571 asmuo, o
2010 m. - 3112).
Tiems kas susidomėjo pomorais siūlau užeiti į jų bendruomenės puslapį (rusų kalba).
http://svetonline.wordpress.com/2012/09/23/15-glavnyh-mifov/
AtsakytiPanaikintiO čia prie ko toks komentaras?
PanaikintiĮdomu būtų Jūsų nuomonė, kurioje išsakoma, kad tokios kaip rusų tautybės iš viso nėra. Ji dirbtinai susiformavusi (sukurta) carinės Rusijos laikotarpiu, tęsiant cccp'o laikais ir net šiomis dienomis. Remiantis mano pateikta nuoroda reikėtų laikyti, kad tokių Pomorų taip pat nėra, tiksliau jie jokie ne rusai.
PanaikintiAš tik permečiau akimis tekstą. Tikriausiai jame yra tiesos, bet visgi kai kurie tvirtinimai labai abejotini. Aš išvis skeptiškai vertinu tokias "istorines sensacijas". Manau, kiekvienas specialistas daugumą jų galėtų gana lengvai sugriauti.
PanaikintiLygiai taip pat sėkmingai tais pačiais argumentais būtų galima kvestionuoti tai, ar yra lietuvių, baltarusių, ukrainiečių tautybės. Na, o turint omeny dabartinį politinį kontekstą tokiais straipsniais išvis reiktų mažiau "žongliruoti" :)
Panaikinti