2014 m. kovo 28 d., penktadienis

Apie pomorus – šiaurinius Rusijos gyventojus

Šiaurės vakarų Rusijoje, Baltosios jūros pakrantėse gyvenanti etninė pomorų grupė nuo seno pasižymėjo savitu gyvenimo būdu bei tradicijomis. Pomorai (rus. Pomory) reiškia priejūrių gyventojus arba pamarėnus, kurie tradiciškai vertėsi žvejyba bei jūrų medžiokle. Paprastai pomorai yra laikomi šiaurine rusų tautos dalimi, tačiau dėl jų kilmės mokslininkai diskutuoja iki šiol. Vieni teigia, kad pomorai – tai kadaise Šiaurėje apsigyvenusių rusų kolonistų palikuonys, kiti tvirtina, kad didžiąja dalimi pomorai - ilgainiui suslavėję finougrų tautelių atstovai. Visgi tikriausiai šie Baltojo pamario gyventojai dalinai rytų slavų, dalinai – finų kilmės. 
 

Antropologiškai pomorai priskiriami Baltosios – Baltijos jūrų tipui, kuriam būdingi platoki veidai, nedidelis ūgis, trumpa, riesta nosis, šviesūs plaukai ir akys. Dalis pomorų išpažįsta pravoslavybę, kita dalis – sentikiai. 


Pomorai su savo medžioklės inventoriumi

Pomorai kalbėjo gana archajišku šiauriniu rusų kalbos dialektu, kuriame sutinkama nemažai skolinių iš finougrų kalbų. Prekybiniai ryšiai su norvegais lėmė ir kai kurių germanizmų atsiradimą. Beje, patys pomorai save skirstė į mažesnes etnines grupes, kurios turėjo savus pavadinimus: gubianai, rokanai, Kanino (toks pusiasalis) pomorai. 


 Pomorų moterys tradiciniais rūbais, 1919 m. foto

Šios etninės grupės pasakos ir folkloras dažniausiai susijęs su jūra, kas nenuostabu – juk jūra - pagrindinis šių atšiaurių kraštų gyventojų pragyvenimo šaltinis. 


 Pomoras

Pamarėnai garsėjo narsiais šiaurinių platumų jūrininkais ir intensyvia, abipusiai naudinga prekyba su norvegais. XVIII a. pomorai į Norvegiją gabendavo duoną, grūdus, miltus, o iš ten importuodavo žuvį. Vėliau prasidėjo medienos, vaško, dervos gabenimas, o iš Skandinavijos keliavo saldainiai, porcelianas, muilas, meno dirbiniai. Iš pomorų kraštų visa tai keliavo toliau į Rusijos gilumą, tad galima teigti, kad senieji Baltosios jūros pakrančių gyventojai buvo gyvybiškai svarbus Rusijos imperijai kaip pagrindiniai šiaurinių platumų prekeiviai. Prekyba su norvegais ir samiais buvo taip išplėtota, kad bolševikų valdžios draudimas prekiauti su „prakeiktu užsieniu“ sudavė rimtą ekonominį smūgį visoms prekiaujančioms pusėms. Beje, ypatingi pomorų statyti laivai kadaise garsėjo visame regione. 


Pomorų žvejai, 1917 m. foto

Pasižymėjo pomorai ir tradiciniu savo skanumynu – kozuliais – įvairių gyvūnų pavidalo keptos tešlos sausainiais. Anksčiau kozuliai buvo kepami tik Kalėdas ir Naujuosius Metus. Kozuliai – sena vietos tradicija, kuri įdomi dar ir tuo, kad iškeptieji sausainiai nebuvo valgomi iškart, kadangi tikėta, kad laikomi namie jie saugo nuo piktųjų dvasių. Garsėjo pomorai ir unikalia medžio raižyba.


Kozulių - tradicinių pomorų sausainių formos iš etnografinės knygos

Mūsų dienomis etninė pomorų grupė nyksta. Nuo 2002 iki 2010 metų jų sumažėjo per puse (2002 m. pomorais save įvardijo 6571 asmuo, o 2010 m. - 3112). 

Tiems kas susidomėjo pomorais siūlau užeiti į jų bendruomenės puslapį (rusų kalba).