2014 m. vasario 4 d., antradienis

Ginklas, pavadinimu "laba diena"


Įsivaizduokite, neramumų apimtame svečiame krašte vietos gyventojai jums pasako „laba diena“, o jums atsakius į pasveikinimą, tvoja su kuoka per galvą ar smeigia strypu į akį.
Juokai juokais, bet ginklas pavadinimu „laba diena“ (ol. goedendag) iš tiesų egzistavo. Tai buvo nemaža kiek platėjanti į viršų kuoka, kurios viršūnėje puikavosi sunkus antgalis ar žiedas su smailiu strypu.



Tokiu ginklu buvo galima ir smogti, ir durti, o su keistu jo pavadinimu susijusi legenda pasakoja apie tai kaip sukilę flamandai labindamiesi atpažindavo nekenčiamus prancūzus. Istorijoje šie įvykiai žinomi 1302 m. „Briugės rytmečio“ pavadinimu.
Pagal kitą ginklo pavadinimo kilmės versija, goedendag kilo nuo iškraipyto olandų žodžių dolk (durklas). Taigi, iš pradžių kuoka galėjo būti vadinama tiesiog "geru durklu" (goedendolk), tačiau vėliau supanašėjo su pasisveikinimu. 
 
Dar kiti teigia, kad flamandai stengdavosi durti raitiems prancūzų riteriams tiesiai į gerklę, pastarieji sukniubdavo, ir tokia poza primindavo nusilenkimą sveikinantis. 
 
Sunkusis godendagas buvo laikomas dviem rankom, taigi karys kaudavosi be skydo. Istorikai teikia, kad flamandai turėjo savo falangą primenančia kovos rikiuotę, kurios pirmose eilėse stovėjo ilgomis ietimis su kabliais ginkluoti kariai, antroje – godendagais. Trečioje eilėje vėl ietininkai, ketvirtoje – godendagai, ir tt. Tarp eilių turėjo būti šiokia tokia distancija, kadangi norint efektyviai kautis su godendagu rankose reikėjo plačiai užsimoti. 
 
Florencijos kronikininkas Džiovanis Vilanis apie godendagus rašė: „Vieni (flamandai) turėjo ietis, kiti kuokas su smailiu geležiniu angaliu ir žiedu. Tai grubus, barbariškas ginklas, kuriuo galima daužyti ir smeigti. Jie vadina jį godendagu, tai yra, „laba diena“ mūsiškai. Kai prancūzų riteriai prijojo griovį, flamandai puolė juos iš abiejų pusių ir daužė kuokomis riterių žirgų galvas. Tie stojosi piestu ir apsisukdavo bėgti“. 
 
Godendago populiarumas tikriausiai buvo sąlygotas jo pigumo. Labiausiai jie buvo paplitę Flandrijoje, tačiau sutinkami ir Šiaurės Prancūzijoje. 


 Šiuolaikinė godendago rekonstrukcija