2014 m. vasario 3 d., pirmadienis

Apie XVI a. sukilėlių simbolį - valstiečio batą

Praeitame įraše trumpai nušviečiau XVI a. Vokietijoje vykusį Valstiečių karą, Florijaną Gajerį – vieną sukilėlių vadų bei nuožmaus „Juodojo būrio“ veiklą. Jei kas skaitė tekstą įdėmiau, turėjo atkreipti dėmesį į dainos apie Florijaną Gajerį vertimą, kurioje teigiama, kad jo karių vėliavoje buvo pavaizduotas valstiečio batas.
Šiaip bato vaizdavimas vėliavoje – gana keistokas sprendimas, tačiau kai kurie ginkluoti sukilusių valstiečių būriai pasirinko būtent tokį simbolį, kuris pirmą kartą panaudotas ne prasidėjus Valstiečių karui, o kiek anksčiau.

XV a. pabaigoje Pietvakarių Vokietijoje pradėjo formuotis pirmieji slapti savo padėtimi nepatenkintų valstiečių susivienijimai. Jų buvo nemažai, tačiau visi gavo bendrą „Bato sąjungų“ (vok. Bundschuh) pavadinimą. Pagrindinis „Bato sąjungų“ tikslas buvo baudžiavos palengvinimas ar visiškas panaikinimas, feodalų savivalės pažabojimas, mokesčių sumažinimas ir dalinė ar netgi visiška valstiečių savivalda. Nors „Bato sąjungų“ nariai laikėsi slaptumo, valdžia juos dažnai demaskuodavo ir negailestingai baudė. Kai kur kildavo spontaniški ginkluoti sukilimai, tačiau didelio pasisekimo jie neturėjo. Prabėgus keliems dešimtmečiams daugelis šių sąjungų narių dalyvavo 1524 metais prasidėjusiame Valstiečiu kare.
Tačiau grįžkime prie bato – sukilėlių simbolio. Ir kodėl būtent valstiečio batas buvo pavaizduotas ant daugelio sukilėlių vėliavų? Matyt todėl, kad batas – tam tikras laisvės ir „ėjimo kur noriu“ simbolis. O tai priklausomiems valstiečiams turėjo būti ypač svarbu. Be to, prasčioko batas išreiškė ir tam tikrą priklausomybę valstietijai, kadangi kilmingieji avėjo visai kitokius batus. 


 Senoviniai raižiniai su sukilusių valstiečių vėliavomis


 XX a. piešinys