2014 m. sausio 31 d., penktadienis

Kodėl karalienė Joana I gavo Pamišėlės pravardę?

Ispanijos istorijoje žinoma Kastilijos karalienė Joana I (1479 – 1555 m.) gavo Pamišusios pravardę. Kodėl?
Joana buvo žymios karališkos šalies poros - Ferdinando Aragoniečio ir Izabelės Kastilietės dukra, trečias vaikas šeimoje. Kadangi vyriausias jos brolis neilgai tevaldė po motinos mirties, o vyresnioji sesuo – taip pat, Kastilijos sostas atiteko Joanai. 

1496 metais ji ištekėjo už Burgundijos hercogo Pilypo ir prieš perimdama Kastilijos karalienės pareigas gyveno su juo Nyderlanduose. 

Gandai apie nestabilią Joanos psichiką bei nesveiką būsimos karalienės uždarumą sklido nuo pat vaikystės, tačiau jos sveikata ypač pakriko po vyro mirties.
Sakoma, kad Joana beprotiškai mylėjo savo vyrą ir pavydėjo kiekvienai prie jo prisiartinusiai moteriai. Pavydo scenos pasibaigdavo didžiulėmis isterijomis ir gilios depresijos priepuoliais, tad gražuolis Pilypas ėmė vengti savo žmonos. Gyvenimas konservatyvioje katalikiškoje Ispanijoje prie linksmybių pratusiam Pilypui atrodė niūrus, tad jis išvažiavo į Burgundiją taip dar labiau pasunkindamas Joanos savijautą. Ji buvo pasiruošusi vykti paskui vyrą ir maldauti jį grįžti, tačiau nuvykusi ir užtikusi Pilypą su naująja jo favorite, nusikirpo plaukus, puolė į isteriką ir paskelbė badausianti. Tarnai jos atvirai šalinosi, tad karalienė liko viena. 1506 m. 28 metų Pilypas netikėtai mirė.
Būdama nėščia Joana nė akimirkai nesitraukė nuo jo karsto, ilgą laiką prieštaravo vyro laidotuvėms, gedulinga procesija su karstu važinėjo po visą šalį, Joana dažnai prašydavo atverti karstą, kad galėtų pažiūrėti į velionį. Šalyje sklido kalbos, kad pamišusi karalienę glamonėjo ir bučiavo mirusį kūną, tačiau tam nėra jokių patvirtinimų. Po laidotuvių ji pasinėrė į gilią depresiją kurią keitė įniršio priepuoliai, vengė žmonių, visiškai nesidomėjo šalies reikalais ir pan. Giminaičiai buvo priversti nuolat stebėti Joaną ir netgi statyti sargybą. Šalį valdė regentas.
Po vyro mirties Joana pagimdė dukrą Kotryną. Joana buvo įsitikinusi, kad dukros lūpomis su ja kalba velionis vyras. Paimti dukrą iš keistu elgesiu pagarsėjusios motinos buvo neįmanoma. Tiesa, pas ją buvo ir kitų, vyresnių vaikų. Motinos aplankyti atvykęs sūnus, būsimasis Šv. Romos imperatorius Karlas buvo sukrėstas tų gyvenimo sąlygų, kurias pasirinko jo gimdytoja. Karlas įsakė palikti Joaną ramybėje ir neleisti prie jos pašalinių. Ilgus dešimtmečius karalienė išgyveno vienatvėje ir savo pačios susikurtame pasaulyje iki pat savo mirties.
Dabartiniai mokslininkai mano, kad karalienė Joana sirgo sunkia šizofrenija, kuri vienokia ar kitokia forma buvo sutinkama ir tarp jos palikuonių. 

Iliustracija: Joana prie vyro karsto (ispanų dailininko Francisko Pradiljos piešinys).