2014 m. sausio 21 d., antradienis

Kodėl Jungtinės Karalystės vėliava būtent tokia?

Tarp kitų Europos šalių Didžiosios Britanijos vėliava išsiskiria savo keistumu, tačiau iš tiesų ją galimą pavadinti kelių vėliavų junginiu. 
1606 metais, kai Škotija susijungė su Anglija, abiejų valstybių vėliavos buvo apjungtos į vieną.

Tai yra, ant tradicinio anglų Šv. Jurgio kryžiaus baltame fone buvo „uždėtas“ X formos škotiškas Šv. Andriaus kryžius žydrame fone. 
Iš pradžių jungtinę vėliavą naudojo tik karo laivynas, o sausumos pajėgos pasiliko prie tradicinių savo krašto vėliavų, tačiau 1707 metais bendra jungtinė vėliava buvo įteisinta visuotinai. Tiesa, ji dar nebuvo visiškai tokia kokią mes įpratę matyti.
1801 metais buvo pasirašytas Airijos susijungimo su Jungtine karalyste aktas, tad prie bendros anglų-škotų vėliavos buvo pridėtas ir X formos airiškas Šv. Patriko kryžius. Deja, bet tradiciniam Velso drakonui vietos Jungtinės Karalystės vėliavoje taip ir neliko, todėl čia kartais pasigirsta reikalavimai ištaisyti šią neteisybę.
Didžiosios Britanijos vėliava dar kartais vadinama junjondžeku (ang. Union Jack) todėl, kad Džeku nuo seno buvo įvardijama laivo pirmagalio vėliavėlė, kuri ir buvo „suvienyta“ (union) apjungiant kelių kraštų vėliavas. 
Nežinia kas būtų su bendra vėliava jei Škotija ir Anglija visiškai išsiskirtų, tačiau Airijai tapus nepriklausoma valstybe, Jungtinės karalystės junjondžekas nepakito.