2014 m. sausio 15 d., trečiadienis

Kodėl bažnyčioje vyrams būtina nusiimti kepurę?

Visai neseniai buvau užklaustas, kodėl užėjus į bažnyčią vyrui reikia nusiimti kepurę, o moteriai nebūtina? Klausimas tikrai įdomus ir apie tai niekuomet anksčiau negalvojau. Atsakymas lyg ir paprastas – elementari pagarbos forma, tam tikras į papročius perėjęs religinių įsitikinimų reiškimas. Tačiau nurašyti viską paprastai pagarbos formai būtų pernelyg paprasta.


Ir kodėl Vakarų tradicijos krikščionybėje moteris gali būti be kepurės (vyrui būti su kepure didžiausia nepagarba!), tačiau Rytų (ypač sentikių) tradicijose moterims maldos namuose būtina prisidengti galvą skarele. 

Pasirodo, viskas remiama Pirmuoju apaštalo Pauliaus laišku korintiečiams, kuriame sakoma:

„Kiekvienas vyras, melsdamasis ar pranašaudamas apdengta galva, paniekina savo galvą.
Ir kiekviena moteris, kuri meldžiasi ar pranašauja neapgobta galva, paniekina savo galvą;
tai tolygu būti nuskustai.
Jei jau moteris neapsigobia, tai tegul ir nusikerpa! O jei moteriai gėda nusikirpti ar nusiskusti plaukus, tegul apsigobia.
Vyrui nereikia gobti galvos, nes jis yra Dievo atvaizdas ir atšvaitas. O moteris yra vyro atšvaitas.
Juk ne vyras padarytas iš moters, bet moteris iš vyro, taip pat ne vyras buvo sutvertas moteriai, o moteris vyrui.
Todėl moteris privalo turėti ant galvos valdymo ženklą dėl angelų.
Bet Viešpatyje nei moteris ką reiškia be vyro, nei vyras be moters.
Kaip moteris kilusi iš vyro, taip vyras gimsta iš moters, o visa yra iš Dievo“.

O kaipgi su žydais, kurie meldžiasi galvą prisidengę? Originalaus teksto šiuo klausimu neieškojau, tačiau domėdamasis susidūriau su pasakojimu apie tai kaip į Dievą besikreipdamas Mozė prisidengė galvą ir veidą, kadangi pasijuto per menkas drįsti pažvelgti į Jo galybę.