2014 m. sausio 28 d., antradienis

Kas yra finlandizacija?

Kaip žinia, prieš pat Antrąjį pasaulinį karą vykusiame Žiemos kare Suomija, nors ir prarado dalį teritorijų, tačiau išsaugojo savo nepriklausomybę. Antrojo pasaulinio karo metu Suomija susigrąžino visas prarastas teritorijas ir net buvo numačiusi prisijungti Rusijai priklausiusias etnines finų žemes (pvz., visą Kareliją ir Kolos pusiasalį), tačiau vokiečių nesėkmės fronte privertė suomius vėl jas atiduoti sovietams ir pasirašyti taikos sutartį. 

Suomijos vyriausybė pasižadėjo išlaikyti griežtą neutralumą, o visuomeniniame šalies gyvenime prasidėjo tai kas vėliau buvo pavadinta „finlandizacija“. Ir toji finlandizacija buvo ne suomiškumo tvirtinimas (kaip galima pagalvoti), o tam tikra pozicija sovietų valstybės atžvilgiu.
Pokario Suomijos valdžia griežtai ribojo bet kokią Sovietų Sąjungos kritiką spaudoje, iš bibliotekų buvo pašalintos visos sovietams neįtinkančios knygos, „šventos ramybės“ vardan buvo uždrausta rodyti sovietus kritikuojančius JAV ar kitų šalių filmus. Didžiojo kaimyno reikalavimu Suomija išduodavo į šį kraštą perbėgusius SSSR piliečius bei amžiams pripažino sovietams visas atplėštas savo teritorijas. Paradoksalu, bet turtingos kapitalistinės Suomijos ekonomika buvo taip smarkiai susieta su Sovietų Sąjungos ekonomika, kad SSSR tapo pačiu svarbiausiu suomių prekybos partneriu. Dėl visiško sovietų nekritikavimo Suomijos valdžia dažnai vadinta parsidavėliška tiek šalies viduje, tiek užsienyje, tačiau politinis elitas tvirtai laikėsi tokio įnoringo kaimyno nuraminimo kurso ir išpešė tam tikrų prekybinių lengvatų bei politinės naudos. 
Dabar sąvoka „finlandizacija“ yra gana neigiama ir šiuo žodžiu apibrėžiamos tų šalių vyriausybės, kurios, norėdamos išsaugoti ramybę, daro kaimynams įvairias nuolaidas ir riboja jų kritiką, neretai pamindamos savo pačių interesus.