2014 m. sausio 13 d., pirmadienis

Didysis šalmas - riterijos simbolis ( 1 dalis) + iliustracijos

Šarvų gamintojai visuomet siekė saugumo ir kainos, patogumo ir manevringumo balanso, kurį šarvai turėjo suteikti jų nešiotojui. Pačiu didžiausiu prioritetu visuomet buvo galvos apsauga. Po daugybės rankų ar kojų sužeidimų karys galėjo pasveikti net ir praradęs galūnes, tačiau galvos sužeidimai dažniausiai būdavo mirtini arba padarydavo žmogų visiškai neįgaliu.
Viename iš klasikinių viduramžių šarvuotės atributų – Didžiajame šalme (angl. Great helm) galima įžvelgti tam tikrą saugumo ir elegancijos dermę.


Šis šalmas karaliavo kovų lauke daugiau nei pusantro šimto metų, o po to jį išstūmė modernesni šalmai, kurie garantavo kariui geresnį matomumą, manevringumą ir ne taip varžė kvėpavimą. Tačiau būtent Didysis šalmas tapo pirmuoju visiškai galvą uždengiančiu šalmu viduramžiais.


Didysis šalmas (Vokietija, apie 1350 m.)

Evoliucija 
 
Pačioje Brandžiųjų viduramžių pradžioje riterių šalmai atrodė taip kaip jie pavaizduoti „Bajės gobelene“ - trumpi, smailėjančiu viršugalviu, su kario smakrą juosiančiais dirželiais. Dažnai jie išsiskyrė vertikalia nosies apsauga („antnosiu“), kuri saugojo ne tik nosį, bet ir viršutinę veido dalį. Beje, „antnosis“ ir viršutinę veido dalį dengianti kaukė buvo būdinga to meto šalmams dar nuo vikingų laikų.


Ankstyvieji Didžiojo šalmo "protėviai"

Maždaug XII a. viduryje trumpas smailėjantis šalmas pradeda kisti. Jo viršūnė tampa mažiau smaila ir vis labiau apvalėja. 
(Tai galima pamatyti tuometinėje ikonografijoje, pavyzdžiui, „Vinčesterio Biblijoje“ (maždaug 1170 m.). 
XII a. pabaigoje šalmo viršūnė tampa plokščia, o vietoje paprasto „antnosio“ šarvų gamintojai kaldina didžiąją veido dalį dengiančias plokštes. 
Pirmoje XIII a. pusėje veidą dengiančios plokštės susijungė su sprandą dengiančiomis plokštėmis ir taip gimė Didysis šalmas. Tam, kad kariui būtų lengviau kvėpuoti, priekinėje šalmo dalyje atsirado kvėpavimo angos. 
Tokio tipo šalmai dažnai vaizduoti to meto ikonografijoje, įkaitant iliustruotų biblinių scenų kolekciją (vadinamojo Macijevskio biblija, Prancūzija, apie 1250 m.). 



 Šalmas Šv. Angelo pilies muziejuje (Roma, apie 1300 m.)

Didžiojo šalmo evoliucija nesustojo, o vyko visą XIII-ąjį amžių. Šalmas tapo gilesniu, kas teikė papildomos apsaugos, ir vis apvalesniu (tačiau neretai buvo grįžtama prie kūginės viršūnės). 


Du didieji šalmai. Kairėje - Listalio miesto muziejus (Šveicarija, apie 1300 m.), dešinėje - Valstybinės istorijos muziejus (Stokholmas, Švedija, apie 1300 m.)

Be jokios abejonės, šie šalmo formos pokyčiai buvo skirti tam, kad tiesioginius kalavijo ar ieties smūgius per šalmo paviršių paversti slystančiais ir kur kas mažiau pavojingais. Tai puikia atsispindi daugybėje tos tolimos epochos piešinių, kuriuose šalmai visiškai plokščiu viršumi vaizduoti perkirsti.



Kairėje - Valstybinis Šveicarijos muziejus (Ciurichas, apie 1325 - 1350 m.). Dešinėje - Darmštato muziejus (Vokietija, apie 1350 m.)

XIV a. pabaigoje Didysis šalmas pasiekė savo formų išbaigtumą. Pakankamai aukštas, besiremiantis į kario pečius šalmas teikė jo nešiotojui tokį apsaugos lygį, kokį tik galėjo suteikti to meto šarvų gamintojai. 

Nuo šiol šalmas pasižymėjo apvalėjančiomis, į viršų siaurėjančiomis formomis, kurios nekito visą šimtmetį. Priekinę daugybės tokių šalmų dalį dengė metalinė kryžiaus formos detalė. 


 Kryžiaus formos šalmo detalė

Išlikę tokių šalmų pavyzdžiai liudija, kad ši detalė ne visuomet buvo žalvarinė (kaip dažnai vaizduojama kino filmuose), o geležinė ar plieninė. 

XIV a. pradžios piešiniuose vaizduojami Didieji šalmai su atsidarančiu ar pasikeliančiu antveidžiu, tačiau tuo metu tai buvo labai retai sutinkama naujove. 


Niklo Haubergo šalmas (1407 m., Vokietija)

Apie 1350 metus Didysis šalmas „morališkai paseno“ ir ėmė prarasti savo populiarumą.

Didįjį šalmą pakeičia kitas greitai besivystančio šalmo tipas – basinetas. Tobulėjančios XIV a. ginklakalystės galimybės darė pastarąjį lengvesniu ir patogesniu už bet kurį Didįjį šalmą. Tačiau nepaisant populiarumo kritimo, Didysis šalmas vis dar buvo naudojamas mūšio lauke. Pavyzdžiui, Juodojo Princo ir sero Ričardo Pembridžo didieji šalmai. 


 Didysis sero Ričardo Pembridžo šalmas (XIV a. vidurys)

-------------

Laukite tęsinio

į lietuvių kalba vertė "Istorijos įdomybės"
versta iš ludota.ru