2014 m. sausio 23 d., ketvirtadienis

Apie Robinzono Kruzo prototipą

Tikriausiai kiekvienas žinome XVIII a. Danielio Defo romaną „Robinzono Kruzo nuotykiai“, kuriame aprašomi ilgus metus negyvenamoje saloje praleidusio žmogaus išgyvenimai. Tačiau literatūrinis Robinzonas turėjo ir savo tikrovėje gyvenusį prototipą. Tai - daugiau nei 4 metus visiškoje vienatvėje praleidęs škotų jūrininkas Aleksandras Selkirkas (1676 – 1721 m.), kuris po didelio barnio su laivo kapitonu buvo išlaipintas negyvenamoje saloje apie 700 km į rytus nuo Pietų Amerikos krantų. Pasakojama, kad išdidžiu būdu garsėjantis Selkirkas pats pareikalavo jį išlaipinti, tačiau vėliau dėl to stipriai gailėjosi. 

Po vienatvėje praleistų metų Selkirką namo pargabeno kitas laivas.
Britanijoje buvęs škotas tapo vietos įžymybe. Užeigose jis pasakojo savo nuotykius negyvenamoje saloje ir net pakliuvo į to meto spaudą. Manoma, kad būtent iš spaudos apie jį sužinojo ir Robinzono autorius Danielis Defo. Deja, patikrinti Selkirko pasakojimus buvo ne taip jau paprasta.
Visgi 2008 m. Britanijos archeologų bendruomenės nariai Mas-a-Tjeros saloje (dabar ji vadinasi Robinzono Kruzo sala) aptiko Selkirko buvimo įrodymų. Pasak jų, jūreivis čia susirentė du primityvius būstus ir stebėjimo bokštelį, pasilipėjęs ant kurio galėjo matyti tolumoje praplaukiančius laivus. Taipogi rasti XVIII a. Selkirkui galėję priklausyti navigacijos prietaisai.

Iliustracija: Horizontą stebinčio Aleksandro Selkirko skulptūra.