2014 m. sausio 28 d., antradienis

Apie nacionalinę Prancūzijos emblemą


Klysite jei manysite, kad Prancūzija turi savo herbą. Iš tiesų ji jo neturi, o tai ką mes manome esant herbu tėra pusiau oficiali nacionalinė emblema.
Tiesa, kadaise Prancūzijos karaliai turėjo savo herbą (trys auksinės lelijos žydrame fone), tačiau po XVIII a. pabaigoje įvykusios Didžiosios Prancūzijos revoliucijos buvo nuspręsta, kad buvusių monarchų simbolika (kaip ir heraldika apskritai) yra niekingos praeities atgyvena.


Vėliau į valdžią atėjęs Napoleonas Bonapartas valstybės herbu pasirinko auksinį erelį su strėlėmis naguose, po kiek laiko grįžę Burbonai vėl atkūrė savo heraldines lelijas, kurias antrą kartą nušlavė 1830 – ųjų metų revoliucija. 
Po to vėl sukilimai, vėl perversmai, vėl monarchijos atkūrimas...
Napoleono Bonaparto giminaitis Napoleonas II gražina aukso erelį, tačiau vėl neilgam. 1898 m. paskelbtos Trečiosios respublikos emblema (o ne herbu) tapo „RF“ raidžių kombinacija trispalvių Prancūzijos vėliavų apsuptyje ir fascija. Toks simbolis išliko iki pat vokiečių okupacijos 1940 m. Pokario metais Prancūzijos emblema paskelbta fascija ąžuolų ir alyvų šakelių apsuptyje bei užrašas „Laisvė, Brolybė, Lygybė“. Nuo 1958 m. Prancūzijos simbolika tokia, kokią mes matome dabar:
  • liūtų ir erelio galvomis pasibaigiantis pusmėnulio formos skydas reiškia šalies gynybą;
  • susipynusi monograma RF reiškia Prancūzijos respubliką;
  • alyvos šakelės simbolizuoja taiką;
  • ąžuolo šakelės simbolizuoja išmintį;
  • fascija simbolizuoja teisingumą.