2014 m. sausio 24 d., penktadienis

Apie Bismarko bokštus

Nuo 1869 m. buvusios Vokietijos imperijos teritorijose, jos kolonijose bei kuriose kitose šalyse pradėti statyti vadinamieji Bismarko bokštai – Vokietijos vienytojo ir „geležinio kanclerio“ Oto fon Bismarko (1815 – 1898 m.) garbei. Kai matome, pirmieji bokštai pradėti statyti Bismarkui dar gyvam esant, kas liudija, kad ir šiam valstybės veikėjui tam tikras asmenybės kultas buvo nesvetimas. Iš viso iki 1934 metų, tai yra, iki Hitlerio atėjimo į valdžią buvo pastatyti 240 Bismarko bokštai iš kurių 173 išliko iki mūsų dienų. Dviejų iš jų liekanos yra netoli Lietuvos Karaliaučiaus krašte. 

Bismarko bokštai turėjo simbolinę prasmę, kadangi simbolizavo Imperijos galybę ir tvirtumą bei siejosi „vokiškos dvasios amžinybę“. Kiekvieno Bismarko bokštas buvo tam tikras sausumos švyturys, kuris buvo uždegamas tam tikromis valstybinių švenčių dienomis. Nors ir vadinami vienu pavadinimu, bokštai buvo skirtingos konstrukcijos, skirtingo dydžio ir pločio. Bismarko bokštų statyba pasibaigė sulig Adolfo Hitlerio epocha, kuris, nors ir pagarbiai atsiliepė apie „geležinio kanclerio“ vaidmenį istorijoje, tačiau kaizerinę Vokietiją laikė savo misiją atlikusiu praeities etapu.