2014 m. sausio 17 d., penktadienis

Apie autų naudojimą kariuomenėje

Rusijos kariuomenėje – amžių svarbos įvykis. 2014 m. sausyje visos ginkluotos pajėgos perėjo nuo šimtmečiais įprastų autų prie kojinių. Šią "grandiozinę" žinią užtikau internetinėje spaudoje.
Autais vadinami tam tikri audeklo gabalai, kurie buvo apvyniojami aplink pėdą, o ant viršaus maunamas batas. Sovietų kariuomenėje tarnavę lietuviai turėtų puikiai atsiminti autus bei visus su jais susijusius anekdotus.
Šiaip autų istorija tampriai susijusi su ant kojų vyniojamų vyturų istoriją ar senoviniais jų prototipais, kurie buvo nešiojami po vyžomis ar kita to meto avalyne. Tokie senoviniai autai saugojo koją nuo šalčio, drėgmės, pėdos nutrynimo vaikštant bei kitų nemalonių dalykų.

Kariuomenėje autai pradėti naudoti dar Senosios Romos laikais ir jų pavyzdžiai rasti Romos metro statybos metu. Autai buvo pažįstami ir kitų šalių kariuomenėms vėlesniais laikais. Pavyzdžiui, JAV Nepriklausomybės karo metu Džordžo Vašingtono vadovaujamos kariuomenės aprūpinimo skyrių dokumentuose sutinkama užuominų apie „medžiagos gabalus“, išduodamus kariams kojų apsaugai. Ilgaamžį autų įsitvirtinimą karių tarpe sąlygojo jų pigumas, paprastumas ir tam tikras efektyvumas. 

Rusijoje sklando legenda, kad autus kariuomenėje įsakė naudoti Petras I nusigriebęs šią madą iš olandų, tačiau istorikai tuo abejoja, kadangi Vakarų šalyse autai vadinami rusiškais. Pavyzdžiui, chaussette russe („rusiška kojinė“) Prancūzijoje. 1869 m. Prūsijos kariuomenės „Higienos reglamentas“ detaliai aprašo autų vyniojimo ant kojos būdus. Vokietijos kariuomenė naudojo tiek autus, tiek kojines iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 

Po Antrojo pasaulinio karo autai pamažu tampa atgyvena. Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) kariuomenė nuo autų prie kojinių perėjo 1968 metais, Suomija – 1990 m., Ukraina – 2004 m., Gudija – 2011 m. 

Iliustracija: kariški batai su autais.