2013 m. gruodžio 24 d., antradienis

Trumpa Kalėdų eglutės papuošimų istorija

Kalėdines ir Naujametes namų eglutes europiečiai pradėjo puošti viduramžių pabaigoje ir šiandienos tradicijos kiek skiriasi nuo senųjų. Kadaise eglės viršų puošė vadinamoji „Betliejaus žvaigždė“ (iš Evangelijų), ant šakų kabindavo obuolius (pilnatvės, gėrio ir blogio pažinimo simbolis krikščionybėje) ir tvirtindavo žvakutes (amžinos šviesos ženklas). Pirmieji žaisliukai dažnai buvo gaminami iš vaflių, kurie simbolizavo „plotkeles“.

Istorikai tvirtina, kad beveik iki XVIII a. vidurio ant eglės buvo kabinama viskas ką galima suvalgyti - dažniausiai riešutai bei saldainiai, ir tik vėliau pradėti kabinti „nevalgomi papuošalai“ (popierinės gėlės, kankorėžiai, žalvarinės angelų figūrėlės ir netgi kiaušinių lukštai). 

Vėliau įprastus obuolius pakeitė stikliniai „bumbulai“, kurie vienų teigimu buvo sukurti XVI a. Saksonijoje, o kitų – XIX a. viduryje Tiuringijoje. Pastaroji versija yra grindžiama tuo, kad 1848 m. Vokietijoje obuolių derlius buvo be galo menkas, todėl nedidelio Tiuringijoe miestelio stikladirbiai sukūrė dirbtinius obuolius Kalėdų eglei kurie buvo bematant išpirkti. 

Iki 1900 m. eglės buvo puošiamos labai gausiai ir ryškiai, tačiau vėliau atėjo kiek kuklesnės mados. Gausėjo ir žaisliukų įvairovė. 

Pačioje XIX a. pabaigoje JAV buvo sukurta pirmoji šviečianti girlianda, kuri turėjo pakeisti gražią, tačiau gana pavojingą tradiciją degti žvakes ant eglės šakų. 

Iliustracija: Paveiksliukas iš 1876 m. vokiškos vaikų knygelės.

-------------