2013 m. gruodžio 9 d., pirmadienis

Organizuotas nusikalstamumas XV a. Prancūzijoje

1454 m. Prancūzijos mieste Dižone, buvo pagauti vadinamosios „kokijarų“ gaujos nariai, kurie užsiiminėjo vagystėmis, plėšikavimais bei apgaule. Pavadinimo „kokijarai“ (pranc. coquillards) kilmė iki šiol nenustatyta, tačiau vėliau taip save vadino maldininkais iš tolimų kraštų apsimetę elgetos.
Kokijarų gaują sudarė virš 60 žmonių (bent jau tiek buvo pagauta), jų tarpe buvo savo hierarchija, veiklos pasiskirstymas, kokijarai kalbėjo tik jiems suprantamu žargonu bei turėjo savo atpažinimo ženklų sistemą. 


 Organizuotai nusikaltėlių gaujai vadovavo autoritetai - vadinamieji meistrai (pranc. Maistre). „Meistrai“ buvo profesionalūs, daug matę nusikaltėliai, pasiekę savo amato viršūnę. Plėšikų rate egzistavo tam tikras elgesio kodeksas, vagystė ir afera buvo laikoma menu (kurio reikia ilgai mokytis), kiekvienas narys specializuodavosi tik tam tikroje nusikaltimų srityje, tačiau laikui bėgant galėjo pakilti šios nusikaltėliu organizacijos struktūroje. Įdomu dar ir tai, kad kokijarai niekad nežudė žmonių.
Taigi, Dižone buvo suimti 62 kokijarai ir iš jų tik 13 prieš tampant nusikaltėliais turėjo kažkokią specialybę. Užtat kriminalines „profesijas“ turėjo visi. Tardytojai surašė visas tas vagių ir plėšikų profesijas iš pačių kokijarų lūpų. Gavosi visai įdomus sąrašas:

  • „įsilaužėlis“ (crocheteur) – tas kuris moka atidaryti visas spynas;
  • „rinkėjas“ (vendengeur) – tas, kuris nupjauna žiopliams pinigines;
  • „juokiantysis“ (beffleur) – vagis (larron), kuris įkalbina naivuolius (simples) lošti azartinius žaidimus;
  • „siuntėjas“ (envoeur) – plėšikas-žmogžudys;
  • „plėšikas“ (descrocheur) – tas kuris apiplėštajam nieko nepalieka;
  • (planteur) – tas kuris parduoda netikrus aukso lydinius, grandines ar brangius akmenis;
  • „sukčius“ (fourbe) – tas kuris parduoda netikusią ar padirbtą prekę, tas kuris apsimeta esąs pirklys ar tas kas saugo pas save pavogtus daiktus;
  • (desbochilleur) – tas kuris lošdamas kortomis ar kauliukais palieka naivuolį be skatiko kapše;
  • „švarus“ (blanc coulon) – tas kuris įgauna kito žmogaus pasitikėjimą ir naktį jį apvagia perduodamas pavogtus daiktus kitam savo gaujos nariui (compaignon) ir pats likdamas „švariu“;
  • (baladeur) – tas kuris „užkalba dantis“ aukai, kurią norima apgauti;
  • „šuleris“ (pipeur) – visuomet kauliukais ar kortomis laimintis lošėjas;
  • „bretonas“ (breton) – vagis;
  • „bendras“ (confermeur de la balade) – tas kuris sekas paskui „švarųjį“. 

     XII a. paveiksliuke elgetomis ir luošiais apsimetę sukčiai.