2013 m. gruodžio 16 d., pirmadienis

Magaryčios

Žodis magaryčios yra arabiškos kilmės (maharig – išlaidos), tačiau į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus (gudus, rusus, ukrainiečius).
Magaryčios – tai tam tikrą sutartį ar susitarimą užtvirtinantis veiksmas per kurį abi pusės išlenkia taurelę degtinės, stiklą vyno ar alaus. Žinoma, gerti galima ir daugiau, tačiau pagrindinę simbolinę reikšmę turėjo būtent pirmasis stikliukas kaip „įteisinantis sandorį“. Magaryčias, priklausomai nuo susitarimo, galėjo statyti tiek parduodanti, tiek perkanti pusė. 


Į nepastačiusį magaryčių žmogų buvo žiūrima kreivai. Sąvokai magaryčios iš dalies gimininga mūsų dienų savoką aplaistyti (gerti ką nors įsigijus, gavus dovanų ar sukaktuvių proga), tačiau laistoma nebūtinai su pardavėjų ar sutarties partneriu.
Su magaryčiomis susiję ir nemažai patarlių, pavyzdžiui, lietuviškos: „Geras ponas – geros magaryčios“, „Kieno teisybė, to ir magaryčios“, rusiškos: „Kai magaryčios išgertos, tai ir sandoris baigtas“, „Pelnas pelnu, o magaryčios dykai“, ir pan.