2013 m. gruodžio 11 d., trečiadienis

Lekėčių herbas ir nusakinimas

1999 metais Lekėčių miesteliui Šakių rajone buvo suteiktas savas herbas, kuriame vaizduojamos medžio įpjovos sakams rinkti. Miškingose vietovėse įsikūrusių Lekėčių (kaimas pirmą kartą paminėtas 1579 m.) gyventojai nuo seno vertėsi miško verslais, medžio apdorojimu, pušų nusakinimu. Pastarieji, pasak istoriko ir heraldikos specialisto Edmundo Rimšos, buvo vadinami saknugariais. Surinkti sakai buvo parduodami ar panaudojami gaminant, pavyzdžiui, medžio laką. 


Norint nusakinti pušį, medyje buvo daromos įrantos, o apačioje kabinamas indelis sakams surinkti. 
Toks būdas labai kenkė medžiui, nors jis ir nežūdavo. Nusakinimui buvo pasirenkamos tik gana storos pušys, kurių skersmuo ne mažesnis nei 30 cm.
Paprastai per metus didelė pušis pagamina apie 2 litrus sakų. Karelijoje pirmais metais įrantos buvo daromos iš rytų pusės, kitais metais – iš šiaurinės, po to – iš vakarinė ir pietinės. Penktaisiais metais medžiui leisdavo „pailsėti“, o po to ciklas buvo kartojamas iš naujo. Sakai buvo renkami nuo pavasario iki rudens. 
 

Nusakinimo žymės Karelijoje