2013 m. gruodžio 6 d., penktadienis

Keistieji XIX a. laiškai

Mūsų dienomis nedažnai gausi ranka rašytą laišką. O dar labiau nustebtume gavę laišką, kurio eilutės popieriaus lape surašytos ne tik gulsčiai, bet ir statmenai ar net įstrižai.
O XIX a. pradžioje Britanijoje, JAV, Kanadoje bei kai kuriose kitose šalyse rašyti tokius laiškus buvo visiška norma, kadangi pašto tarnyboms reikėjo mokėti ne tik už laiško svorį, siuntimo atstumą ar voką, bet ir už lapų skaičių. 

Tam, kad reikėtų mažiau mokėti dažnas siuntė laiškus be vokų. Tai yra, viena pusė lapo buvo prirašoma, po to lapas sulankstomas, o ant kitos pusės užrašomas gavėjo adresas. Betgi kai kada norėjosi parašyti daugiau nei telpa lape, bet mokėti už antro lapo siuntimą nesinorėjo. Taip atsirado vadinamieji „kryžminiai laiškai“ (angl. crossed letters), kuomet iš pradžių laiškas buvo rašomas iš kairės į dešinę, po to pasukus lapą vėl iš kairės į dešinę (faktiškai, iš viršaus į apačią), o jeigu ir to neužteko, - dar ir įstrižai. Norint palengvinti tokių painių laiškų skaitymą statmenos ir įstrižos eilutės kartais buvo rašomos kitos spalvos rašalu.

Panaši tema: