2013 m. gruodžio 21 d., šeštadienis

Jėzus Kristus ir Žiemos saulėgrįžos metas

Jeigu grynai teoriškai susitartume, kad Jėzus Kristus – tikrovėje egzistavęs asmuo, tai Evangelijose žinių apie jo gimimo datą nėra.
Evangelijoje pagal Luką sutinkami žodžiai, kad Jėzui gimus „toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą", istoriko Roberto Majerso nuomone liudija, kad tai galėjo būti vasara arba ankstyvas ruduo, kadangi gruodis Judėjoje be galo lietingas ir per šaltas gyvuliams lauke ganyti.

Pirmą kartą gruodžio 25 d. su Jėzaus gimimu susiejo graikiškai rašantis II ir III a. sandūros istorikas Sekstas Julijus Afrikietis. 
 
Rėmėsi jis nežinia kuo, tačiau jau IV a. romėniškame almanache nurodyta, kad gruodžio 25 d. gimė Kristus iš Žydų Betliejaus (natus Christus in Betleem Judeae).

Beje, ankstyvosios krikščionybės laikais Romos imperijos teritorijoje plito ir kitas „religinis konkurentas“ - soliarinis Mitros kultas, kuris buvo ypač populiarus legionierių tarpe. Pasak šio mokymo, Mitra gimė Žiemos saulėgrįžos metu, be to, šis metų periodas užėmė svarbų vaidmenį ir kituose pagoniškose tradicijose. Taigi, ankstyvieji krikščioniškos Bažnyčios tėvai kažkuriuo metu tiesiog priėmė strategiškai ir politiškai patogų sprendimą švęsti Jėzaus gimtadienį per svarbią pagonišką šventę. 

Iškart pasakysiu, kad visa tai rašau jokiu būdu nenorėdamas užgauti krikščionių jausmų ir „griauti“ kažkokius mitus, kuriais šventai tiki, kad ir mano paties močiutė. Juk Kalėdos, kaip ir apskritai daugelis religinių švenčių įvairiose tradicijose, – grynai simbolinės datos, kurių esmė yra ne chronologiniame tikslume, o pačiame tikėjime ir mokėjime juo džiaugtis. 

Iliustracijoje Kalėdų prakartėlė Lietuvoje.