2013 m. gruodžio 3 d., antradienis

Iš Kalėdų eglės istorijos

„Eglės virtimo Kalėdų medžiu istorija iki šiol tiksliai nenustatyta, nors yra nuomonė, kad šis paprotys kyla iš kur kas senesnės Gegužės medžio tradicijos. Gerai žinoma tik tai, kad tas įvyko kažkur Vokietijos teritorijoje. Čia pagoniškais laikais eglė buvo ypač garbinta bei sieta su Pasaulio medžiu: „Vokietijos girių karaliene buvo amžinai žaliuojanti eglė“. Nuo senųjų laikų tarp germanų tautų buvo žinomas paprotys Naujųjų metų naktį eiti į mišką prie pasirinktos eglės, kuri buvo puošiama žvakėmis bei spalvotomis medžiagos skiautėmis. 

Prie tokios eglės buvo šokama bei atliekamos tam tikros apeigos. Vėliau nedidelės eglutės buvo kertamos ir nešamos namo, kur jas statydavo ant stalo. Medį puošdavo degančiomis žvakutėmis, ant šakų kabindavo obuolius ir gaminius iš cukraus. Tokia žalioji eglė simbolizavo niekad nemirštančia gamtą.

Po germanų tautų krikšto eglės garbinimo paprotys pradeda įgauti krikščionišką prasmę, o pats medis pradėtas vadinti Kalėdų medžiu (vok. Weihnachtbaum)“. (E. Dušečkina, „Kalėdų eglė“). 

Iliustracija viršuje: vokiečių dailininko Franco Kriugerio (1797 - 1857 m.) paveikslas. 
Iliustracija apačioje: Kalėdų eglės pargabenimas.