2013 m. gruodžio 5 d., ketvirtadienis

Atminties prakeikimas

Sąvoka „atminties prakeikimas“ gimė Senojoje Romoje ir buvo taikoma tiems asmenims, kuriuos norima ištrinti iš istorijos. Paprastai tų personų jau kuris laikas nebuvo gyvųjų tarpe, tačiau kovota su jų atminimu: vardai ištrinami iš rašytinių šaltinių, naikinamos juos vaizduojančios statulos, ir pan. Visgi dažnai „atminties prakeikimas“ nebuvo ilgalaikis, kadangi „prakeiktojo“ šalininkai ar gerbėjai vėl atsidurdavo valdžioje bei pasistengdavo sugrąžinti deramą vietą istorijoje savo kumyrui. 

 Venecijos Didžiosios tarybos salėje iškalti visų šio miesto (kadaise buvusio atskira valstybe) valdovų (dožų) vardai, tačiau vietoj vieno iš jų – juoda siena . Ten turėjo puikuotis dožo Marino Faljero (1274 – 1355 m.) vardas, bet užrašas buvo sunaikintas. 1355 m. Faljeras surengė valstybės perversmą norėdamas monopolizuoti valdžią. Primenu, kad to meto Venecijos dožas, nors ir buvo oficialiai laikomas miesto-valstybės valdovu, praktiškai didelės asmeninių sprendimų laisvės neturėjo. Taigi, dožas Marino Faljeras siekė tapti tikru, o ne parodomuoju Venecijos valdovu.

Perversmas nepavyko, dožas buvo suimtas ir nuteistas myriop nukertant galvą. Dešimt jo artimiausių bendražygių buvo pakarti Dožų rūmų salėje. Marino Faljero vardas buvo ištrintas iš Venecijos dožų sąrašų, o minėtą juodą sieną iki šiol puošia užrašas: „Tai Marino Faljero vieta, kuriam už įvykdytus nusikaltimus nukirsta galva" (žr. iliustraciją).