2013 m. gruodžio 25 d., trečiadienis

Apie žiemos raganą Perchtą

Pietinėse Vokietijos žemėse, vokiškoje Šveicarijoje, Austrijoje ir čekų bei slovakų gyvenamose teritorijose žinomas raganos Perchtos vaizdinys, kuris yra labai svarbus vietos Kalėdų bei Užgavėnių tradicijose.
Senąją vokiečiu kalba Perchta reiškia „šviesi“, „žėrinti“, „pakylėta“ kas liudija, kad seniausiais laikais tai buvo teigiama pagoniška dievybė, tačiau, kaip dažnai atsitikdavo su įvairiomis gerosiomis gamtos ir namų dvasiomis, ilgainiui Perchta pradėta įsivaizduoti pikta atgrasios išvaizdos ragana. 
 
Nuo senų laikų Perchta buvo siejama su Žiemos saulėgrįža, verpimu ir krentančiu sniegu. Bavarijoje ir Austrijoje žmonės tikėjo, kad Kūčių naktį baisioji (tačiau anaiptol ne visuomet blogoji) Perchta klaidžioja po kaimus ir bedžiasi į kiekvienas duris. Ji galinti skrieti ir dangumi. Darbštiesiems namų gyventojams Perchta palikdavo sidabro monetą, o tinginiams prapjaudavusi pilvus ir prikimšdavusi juos šiaudais. Kadangi Perchta buvo siejama su verpimu, ypač ji apdovanodavusi geras ir bausdavusi blogas verpėjas.

XV a. viduryje Bavarijos dvasininkai raštiškai pasmerkė liaudyje paplitusį Perchtos kultą. Buvo raginama atsisakyti papročio palikti Perchtai ir jos palydovams valgyti bei gerti mainais į turtus. 

Kalnuotose Austrijos regionuose susiformavo perchten – Perchtos ir jos palydovų kaukių tradicija. Kai kurios kaukės vaizdavo "blogąsias perchtas" - raguotus velnius su iltimis, vietos gyventojų šios kaukės buvo naudojamos per Kalėdas ir Užgavėnes piktųjų dvasių nubaidymui. 

Iliustracija viršuje: Žmogus su Perchtos kauke (Austrija).
Iliustracija apačioje: Perchtos vaikštynės Kūčių išvakarėse. 


-----------