2013 m. gruodžio 28 d., šeštadienis

Apie slaviškas Kalėdų vaikštynes su žvaigžde

XV – XVI a. bažnytiniuose lenkų ir čekų raštuose randama smerkiančių užuominų apie žmones, kurie „Kūčių naktį vaikšto būriais ir garsiai stūgauja mėgdžiodami žvėrių balsus“. Lenkijos kunigai baisėjosi senoviniu papročiu Kalėdų išvakarėse „triukšmingai šlaistytis visą naktį persirengus jaučiais bei vilkais ir apmėtyti akmenimis duris tų, kurie kalėdotojams nieko nedavė“.



Be jokios abejonės, tai buvo pagoniškas su kitų metų derlingumu bei vaisingumu susijęs paprotys, kurį dvasininkai bandė išguiti surengdami „alternatyvias vaikštynes“ ir priešpastatydami „teisingą kalėdojimą neteisingam“. „Teisingą kalėdojimą“ lydėjo kunigų lankymasis valstiečių pirkiose ir religinių giesmių giedojimas. 

Būtent susiliejus šiems dviems, pagoniškam ir krikščioniškam papročiams, slavų kraštuose gimė „Kalėdinės vaikštynės su žvaigžde“, kuriose dažniausiai dalyvaudavo vaikai ar jaunuoliai.

Pagrindinis eitynių simbolis – vadinamoji "Betliejaus žvaigždė", kuri buvo pasigaminama iš prieinamų medžiagų. Tiek vakarų, tiek rytų slavų kraštuose kalėdotojai ėjo per namus, klausė šeimininkų ar galima užeiti ir, gavę teigiamą atsakymą, viduje dainuodavo Kalėdines dainas. Kalėdotojus buvo būtina bent simboliškai apdovanoti, kitaip metai nenusiseks. 

Beje, keista, kad žvaigždės nešėjai ne visur buvo sutinkami išskėstomis rankomis, kadangi būta ir prietarų, kad tokie kalėdotojai atneša nelaimes. Beje, kaip teigia rusų tyrinėtoja L.Vinogradova, Polesės regione gyventojai į namus mieliau įsileisdavo „pagoniškus“ persirengėlius su kaukėmis, nei Kristaus gimimą šlovinančius kalėdotojus su žvaigžde. 

Iliustracija viršuje: Lenkiškas Kalėdų vaikštynes vaizduojantis 1937 m. atvirukas, kuriame pagoniški persirengėlių papročiai susipynę su krikščioniškais. 


Rusų kalėdotojai su žvaigžde (1903 m. foto).

---------