2013 m. gruodžio 26 d., ketvirtadienis

Apie mažiau žinomus Kalėdų senio pagalbininkus

Dabar jau tikriausiai kiekvienas pyplys atpažįsta masinėje Vakarų kultūroje suformuota Santa Klauso įvaizdį, kaip ir tai, kad neatsiejami jo palydovai yra elniai ir elfai.



Kiekvienais metais prieš Kalėdas pasirodo daugybė straipsnių apie Santa Klauso vaizdinio kilmę iš folklorinių Europos tautų žiemos personažų ar IV a. gyvenusio Šv. Mikalojaus, tad nenoriu būti banalus ir geriau aprašysiu tris kitus, mažiau žinomus „pagalbininkus“, kurie kadaise įsitvirtino vokiečių ir olandų tradicijoje. 

Knechtas Ruprechtas, dar kitaip vadinamas Riteriu Rupertu arba Tarnu Rupertu raštiškoje vokiečių tradicijoje užsfiksuotas XVII a. Tai buvo vienas iš vokiškojo Kalėdų senelio palydovu (kartais ir jis pats) bei žiemos švenčių eitynių personažas.

Ruprechtas įsivaizduotas panašiai kaip ir Santa Klausas – su ilga barzda, lazda ir dovanų ar pelenų maišu. Kartais jis įsivaizduotas šlubuojančiu seneliu. Kalėdų išvakarėse Ruprechtas lanko vaikus ir klausia ar moka jie melstis. Jeigu vaikai atsako, kad moka, šis žiemos personažas dalina vaikams saldumynus, o jeigu ne, tai Ruprechtas muša juos pelenų maišu ir dovanoja niekines dovanas – anglis bei akmenis. Neklaužadų tėvams Knechtas Ruprechtas duoda lazdą padaužoms mušti, todėl juo kartais buvo gąsdinami nepaklusnieji. 

Vokiečio folkloro tyrinėtojai teigia, kad senovėje Ruprechtas buvo laikomas tam tikra namų dvasia, kurios vardas krikščionybės laikais ėmė sietis su Nelabuoju. Iš pradžių šis personažas nebuvo susijęs su Kalėdomis (veikiau su kamino ir namų židinio dvasiomis), tačiau vėliau jis supanašėjo su Kalėdu seniu ar „tapo“ jo padėjėju. Legendos apie Knechtą Ruprechtą labai įvairios, dažnai jis siejamas su skirtingais žiemos personažais bei vadinamas skirtingais vardais. 


Knechtas Ruprechtas (senas vokiškas atvirukas)

Hansas Trapas – Kalėdų senelio antipodas yra žinomas su Prancūzija besiribojančiuose Vokietijos regionuose, o taipogi – Elzase ir Lotaringijoje. Tai ilgabarzdis juodai apsirėdęs vyras, kartais su savimi nešiojantis rimbą ar grandines. 

Legenda pasakoja, kad sutarti su velniu sudaręs turtuolis Hansas Trapas kadaise buvo išvarytas gyventi į girią. Ten jis gaudė pasiklydusius vaikus ir valgė juos. Kartą pats Dievas žaibu nutrenkė Trapą, tačiau visiškai nuraminti jo nepavyko ir kasmet prieš Kalėdas baisusis Hansas Trapas pasirodo miesteliuose bei kaimuose gąsdindamas neklausančius tėvų vaikus savo išvaizda ir bliovimu. 


Baisusis Hansas Trapas (1953 metų foto)

Olandų Sintaklaso (Santa Klauso) palydovas yra Juodasis Pitas. Juodasis Pitas turi juodą, suodiną veidą, kadangi į namus nusileidžia kaminu. Šio personažo kilmė nėra iki galo nustatyta, tačiau jis siejamas ir su kaminkrečiu, ir su Šv.Mikalojaus išlaisvintu juodu vergu, ir šiaip – su kažkokia senovine dvasia. Juodasis Pitas visur vaikšto su Kalėdų seniu, jis turi knygą, kurioje užrašyti visi geri ir blogi vaikų darbai. Gerus vaikus Pitas, žinoma, apdovanoja, o bloguosius gali išperti. 


Sintaklasas ir Juodasis Pitas Olandijoje

Iliustracija viršuje: Knechtas Ruprechtas su Mažyliu Jėzumi.

--------------