2013 m. gruodžio 31 d., antradienis

Apie istorinę Naujųjų metų datų įvairovę

46 m. pr.m.e. Romoje Gajaus Julijaus Cezario iniciatyva buvo nuspręsta Naujus metus švęsti sausio 1-ąją – dievo Jano diena, kadangi ši paslaptinga, kelis veidus turinti dievybė buvo susijusi su pradžia ir pabaiga, simbolinėmis durimis, vartais ir tam tikru perėjimu. Būtent su Jano vardu kai kuriose kalbose siejamas ir sausio pavadinimas – january. Be to, tradiciškai sausio 1 Romoje savo pareigas pradėdavo eiti nauji konsulai, nors prieš Cezario valdymą Naujieji metai čia buvo skaičiuojami nuo kovo 1 -osios (todėl kai kur rugsėjis vadinamas „septintuoju mėnesiu“ (september), o ne devintuoju, jeigu skaičiuotume metų pradžią nuo sausio).

Kitose Europos šalyse Naujųjų metų atėjimas buvo siejamas su skirtingomis datomis. Iki pat 1751 m. Anglijoje ir Velse liturginiai Naujieji metai buvo siejami su Mergelės diena (kovo 25- oji), nors čia liturginius Naujuosius metus reikėtų skirti nuo kalendorinių, kurie bent jau nuo XIII - XIV a. švęsti sausio pradžioje (pavyzdžiui, XIII a. angliškame Kenterberio kalendoriuje Naujieji metai siejami su sausio pradžia ir juos iliustruoja minėtasis Janas).
Rusijoje iki pat XV a. pirmąją metų dieną buvo laikoma kovo 1 -oji (kaip ankstyvojoje Romos tradicijoje) arba rugsėjo 1-oji (kaip Bizantijoje). Rugsėjo pradžios data buvo oficialiai vadinama  Pirmąją metų diena. Petras I, orientuodamasis į Vakarų Europą, įsakė švęsti Naujus metus sausio 1 dieną.
Lietuvoje Naujieji metai sausio 1 d. pradėti švęsti maždaug XIX a. ir tai yra taipogi atneštinė tradicija. Gali būti, kad konkrečios Naujųjų metų datos, kaipo tokios ir būtent tokiu pavadinimu, netgi nebuvo, o greičiausiai tai buvo labai simbolinis metas, susietas su kokia nors senąją švente - Žiemos saulėgrįžos periodu ar Pavasario lygiadieniu.

Iliustracija viršuje: puotaujantis dievas Janas (XIII a. angliškas Kenterberio kalendorius)