2013 m. gruodžio 13 d., penktadienis

1917 metai. Kaizeris Vilhelmas II Vilniuje

Pirmojo pasaulinio karo metais, kuomet Vilniuje šeimininkavo vokiečių kariuomenė, į istorinę Lietuvos sostinę (tuomet tai buvo tiesiog Vilniaus gubernijos centras Rusijos imperijos sudėtyje) buvo atvykęs Vokietijos imperatorius ir Prūsijos karalius Vilhelmas II (1859 – 1941 m.).
Kaizerio vizitas Vilniuje vyko 1917 m. liepos pabaigoje ir yra užfiksuotas to meto nuotraukose. Iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo buvo likę kiek daugiau nei pusė metų, tačiau vizito metu kaizeris, žinoma, apie tai nežinojo. 




Kaizeris ir jo Garbės sargyba Vilniaus geležinkelio stotyje.


Iškilminga vokiečių kariuomenės rikiuotė dabartinėje Aušros vartų gatvėje. 


Kaizerį pasitinkant. 


Karių rikiuotė tęsiasi iki pat Rotušės. 


Vilhelmas II atvyko į Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčia, kuri vokiečių okupacijos metais buvo paskelbta vokiečių įgulos Vilniuje bažnyčia. 


Imperatoriaus ir aukštų kariuomenės vadų automobiliai privažiuoja prie bažnyčios. 


Kaizeris automobilyje. Tolumoje matyti Rotušės kampas. 


Kaizeris kyla Šv. Kazimiero bažnyčios laiptais. 


Ir po kiek laiko išeina iš bažnyčios. 

Nuotraukos imtos iš gerbiamo miesta.net forumo bei kitų šaltinių.

1 komentaras:

  1. http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilhelmas_Urachas
    I pasaulinio karo pabaigoje Vokietijos imperinėms jėgoms reiškiant pretenzijas į Lietuvą, Lietuvos Taryba, ieškodama galimybių atsikratyti Lietuvos aneksijos grėsmės, nutarė skelbti Lietuvą monarchija (1917–1918 m. dauguma Tarybos narių realiausia atkuriamos valstybės forma laikė monarchiją; 1917 m. gruodžio 8 d. Taryba netgi priėmė rezoliuciją, anot kurios „būsimajai Lietuvos valstybei [labiausiai] tinka konstitucinė paveldimoji monarchija, būtent karalija, valdoma demokratiškai parlamentiniu būdu, su kataliku dinastu“).

    1917 m. rudenį Reichstago Katalikų centro frakcijos vadovas, iš Viurtembergo karalystės kilęs Mathijas Ercbergeris (Matthias Erzberger)[4] tada į Berlyną atvykusiems Šveicarijos lietuvių atstovams K. Olšauskui ir J. Purickiui Lietuvos karaliumi rekomendavo rinkti Viurtembergo grafą hercogą Vilhelmą fon Urachą[5], kuris buvo katalikas, negalėjo paveldėti Viurtembergo karalystės sosto[6] ir nebuvo nusiteikęs palaikyti lenkų pretenzijų į Lietuvą ar jos dalį.

    AtsakytiPanaikinti