2013 m. gruodžio 17 d., antradienis

1901 metų Europos šriftų žemėlapis


Prieš jūsų akis vokiškas 1901 metų žemėlapis, kuriame pavaizduotas tuometinis populiariausių šriftų pasiskirstymas Europoje. Mūsų dienomis žemėlapis atrodytų gerokai kitaip, bet persikelkime į pačią XX a. pradžią.
Populiariausi tuomet naudoti šriftai – antikva (antiqua), fraktūra (fraktur) ir kirilica. Labai trumpai apie kiekvieną iš jų.



Ankstyvieji antiqua šriftai atsirado XV a. pabaigoje Venecijoje, vėliau paplito visose dabartinės Italijos teritorijose, Prancūzijoje, Britanijoje. Pavadinimas "antikva" verčiamas kaip „senovinė“. 

Fraktūra – vėlyvoji gotikinio šrifto atmaina, kuri buvo sukurta XVII – XVIII a. ir dažniausiai naudota vokiškose žemėse arba ten kur buvo jaučiama stipri vokiečių kultūros įtaka. Pavadinamas fraktur reiškė „laužtas“.

Rytų Europoje paplitusi kirilica - IX a. raidynas, dalinai besiremianti senąja graikų abėcėle. Kirilicos pavadinimas siejamas su graikų misionieriaus Kirilo Filosofo (827 - 869 m.) vardu. 

Nekomentuosiu viso žemėlapio, o tik situaciją rytinėje Baltijos pakrantėje.

Pasikartosiu, kad tai – 1901 metų žemėlapis, kuomet Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos buvo Rusijos imperijos sudėtyje, o Mažoji Lietuva – Vokietijos dalis. Kaip matome, Lietuvoje vyrauja antikva ir kirilica. Iš kur pas mumi atsirado pastaroji, manau, aiškinti nereikia. Žemėlapio sudarymo metu mūsuose buvo draudžiama lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis, todėl tai irgi galėjo sustiprinti kirilicos pozicijas.

Vokiečių valdomoje Mažojoje Lietuvoje (įskaitant Klaipėdos kraštą) absoliučiai dominuoja vokiškoji fraktūra. Čia net lietuviški leidiniai leisti šiuo šriftu. Pastarieji rašmenys buvo populiarūs ir Latvijos bei Estijos teritorijose („vokiškos“ Livonijos paveldas), nors katalikiškoje Latgaloje situacija panaši kaip ir Lietuvoje. Į rytus nuo Vilniaus pradeda dominuoti kirilica (gudų gyvenamos teritorijos).