2013 m. lapkričio 11 d., pirmadienis

XIV a. kautynės. Sužeidimai.

1361 metais prie Vysbio miesto sienų įvyko mūšis tarp Danijos karaliaus kariaunos ir Gotlando gyventojų. Šiose kautynėse danai pasiekė triuškinamą pergalę, o gotlandiečiai (skirtingais duomenimis) prarado apie 2000 karių, kurie buvo palaidoti bendrose kapavietėse.
Po 600 metų archeologai aptiko tas kapavietes, o nuosekliai daugybę griaučių ištyrę antropologijos specialistai sudarė galūnių sužeidimų klasifikaciją. 

Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau didžiausias procentas kirčių teko kojoms: blauzdikauliams (56.4 %), šeivikauliams (16,46%), šlaunikauliams (12,2 %).
Kirčiai į rankas: į žastikaulius (6,74 %), į alkūnkaulius (4,88 %), į stipinkaulius (3,35 %).
Tiriant palaikus nustatyta, kad dažnai vieno stipraus smūgio per šlaunį visiškai pakakdavo. Vienam iš kritusiųjų abi kojos nurėžtos vienu smūgiu.
Analizuodami kirčius į tas pačias kūno vietas mokslininkai pabandė atkurti jų atsiradimo aplinkybes ir priėjo išvados, kad, pavyzdžiui, danas kirsdavo kiek dešiniau priešais jį stovinčiam gotlandiečiui, tas dengdavosi skydu ir atidengdavo šoną, į kurį tuoj pat smogdavo kitas šalimais besikaunantis danas. Taip atsirasdavo gausūs šoniniai kaulus trupinantys kirčiai į galūnes. Sužeidimų į minkštuosius audinius, jeigu jie nepalietė kaulų (pavyzdžiui, dūrių į pilvą), nustatyti neįmanoma, kadangi tie audiniai tiesiog neišliko. 

Paveiksliukai:
viršuje - viduramžių mūšis (šiuolaikinis priešinys);
apačioje - Vysbio mūšio kirčių į galūnes procentinė suvestinė.