2013 m. lapkričio 19 d., antradienis

Svebų mazgas - senųjų germanų šukuosena

Svebų mazgu (vok. Suebenknoten) vadinama senųjų germanų svebų genčių šukuosena kuomet ilgi plaukai buvo surišami į tam tikrą mazgą.
Apie tokią šukuoseną užsimena romėnų istorikas Tacitas, su tokia šukuosena randami pelkėse užsikonservavę žmonių palaikai, ji vaizduojama romėnų laikų statūlėlese bei bareljefuose.
Visų pirma – svebų mazgas – vyriška šukuosena. Pasak Tacito, svebų kariai šukuodavo savo plaukus atgal ar ant šono ir surišdavo juos tam tikru mazgu. Istorikas manė, kad tokiu būdu germanų kariai norėjo pasirodyti esą aukštesni nei yra iš tiesų, tačiau tikriausiai svebų mazgo paskirtis buvo greičiau praktinė – besidraikantys ilgi plaukai neturėjo trukdyti kariui mūšyje, tačiau tokia patogi šukuosena buvo nešiojama ir kasdieniame gyvenime.
 
Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad vėliau „svebų mazgo“ mada paplito ir kaimyninėse germanų gentyse, ji skyrė laisvą žmogų nuo vergo, o „mazgus“ nešiojo net senukai. Turtingųjų „mazgai“ buvo įmantresni ir sudėtingesni.
1948 m. Šiaurės Vokietijos Osterbio gyvenvietės apylinkių pelkėse buvo rastas vadinamasis „Osterbio žmogus“ - I-ajame mūsų eros amžiuje žuvusio žmogaus kaukolė su „svebu mazgu“. Mokslininkai nustatė, kad žmogui buvo apie 50 - 60 metų, o jo plaukai buvo ne geltoni (kaip nuotraukoje viršuje), o žili. Skaisčią spalvą jie įgavo dėl pelkėje vykusios ilgaamžės oksidacijos. „Osterbio žmogus“, kaip manoma, buvo nužudytas smūgiu į galvą sulaužant kaukolę, o po to galva buvo nukirsta ir įmesta į pelkę. Įdomu, kad „svebų mazgas“ vaizduojamas ir Osterbio (Rendsburgo – Ekernfiordės) herbe (paveiksliukas apačioje). 


Taip pat skaitykite:

"Elingo moters" šukuosena