2013 m. lapkričio 6 d., trečiadienis

Runų meistrai ir kalėjai

Skandinavijos šalys, o ypač Švedija, garsėja senoviniais runomis išmargintais akmenimis, daugelį iš kurių galima pamatyti ir mūsų laikais. 

Kadaise ant didelių akmenų paviršiaus buvo iškalami runų užrašai, vaizduojami mitiniai gyvūnai bei kiti simboliai, kurie ateinančioms kartoms turėjo byloti apie kokį nors svarbų gyvenimo įvykį ar pranešti pasauliui apie kokio nors šlovingo ir garsaus vyro žygdarbius. Visa tai, žinoma, gražu ir įspūdinga, tačiau kas įgyvendindavo visą tą techninį darbą akmenyje?

Tam tikslui, visai kaip ir mūsų laikais, buvo samdomi savo srities specialistai – runų meistrai arba runų kalėjai. Tuometinis runų kalėjas turėjo būti visų galų meistras. Jis privalėjo ne tik meistriškai naudotis akmentašio įrankiais, bet ir būti raštingas (juk daugelis runų akmenų „užsakovų“ nemokėjo nei skaityti, nei rašyti), turėti „dizainerio akį“ (kaip pasakytų mūsų laikais) bei dailininko talentą. O tokių savo metu Skandinavijoje buvo vienetai ir, ko gero, jų paslaugos kainavo itin brangiai. 

Kiekvienas runų meistras turėjo savo braižą, o kai kurie jų ant akmenų iškaldavo savo parašą ar asmeninį simbolį. Žymiausi XI – XII a. Skandinavijos runų kalėjai buvo šie: Asmundas Karesonas, Balis, Fotas, Halvdanas, Ulfas iš Borestos ir kiti. Įdomu, kad tarp runų meistrų buvo ir bent viena moteris – XI a. Švedijoje gyvenusi Friogarda Ulvsdotir.
 
Viršuje - runų meistro įrankiai. 
Apačioje - mūsų laikų runų kalėjas.  



Vienas iš senųjų runų akmenų Švedijoje.