2013 m. lapkričio 9 d., šeštadienis

Maršalas - nuo arklininko iki kariuomenės vado

Mūsų laikais žodžiu „maršalas“ įvardijamas vienas aukščiausių karinių laipsnių kai kuriose pasaulio kariuomenėse, tačiau seniau pats žodis apibrėžė žirgų prižiūrėtoją arba arklininką. Senojoje vokiečių kalboje marahscalc reiškė „žirgų tarną“, o ilgainiui marahscalc išsivystė į įprasčiau skambantį marschall.
Tačiau kokiu būdų žirgus prižiūrinčio žmogaus pareigybė vėliau pradėta sieti su aukštu kariniu laipsniu? Pasirodo, senovėje prižiūrėti kilmingų aristokratų žirgus buvo laikoma garbingu ir anaiptol ne pačiu paskutiniu darbu. Viduramžių valdovų arklininkais galėjo būti tik kilmingi žmonės ir ši pareigybė buvo laikoma gana aukštu dvaro postu. 

Šventosios Romos imperatoriaus Otono I Didžiojo (912 – 973 m.) laikais monarcho maršalas – žirgininkas buvo vienu artimiausiu valdovui asmenų. Ilgainiui maršalų funkcijos tampa daugiau karinėmis. Pavyzdžiui, Teutonų ordino sistemoje į maršalo funkcijas įėjo vadovavimas pagrindinėms karinėms operacijoms ir mūšio lauke maršalas (vok. Ordensmarschall, lot. Summus Marescalcus) faktiškai buvo antru žmogumi po didžiojo magistro. Taikos metu vyriausiojo ordino žirgininko pareiga buvo rūpintis kovine kryžiuočių kavalerijos parengtimi. Kur kas anksčiau, Rytų Romos imperijoje, panašias funkcijas atliko vadinamieji „arklidžių komitai“ (lot. Comes stabuli), kurie vadovavo imperatoriaus kavalerijai. Vėlesniais amžiais žodis „maršalas“ nutolo nuo pirminės savo prasmės ir tapo aukštu kariniu laipsniu. Beje, įdomu tai, kad prancūziškas žodis marechal ir šiandiena reiškia pasagų kalvį.

Paveiksliukas: Maršalas (1455 m. žaidimo korta).