2013 m. lapkričio 7 d., ketvirtadienis

Legenda apie Eklo miesto kepėjus

XVI a. Flandrijoje paplito legenda, kurią tėvai dažnai pasakodavo savo išvaizda nepatenkintiems mažiems vaikams.
Pasak legendos žmonės, kuriems nepatinka jų veidas, gali keliauti į Eklo miestą ir ten jiems bus pagamintas naujas. Eklo stebukladariai-kepėjai iš pradžių nukerta galvą, o tam, kad nebėgtų kraujas, ant kaklo užmauna kopūstą (tuščios galvos simbolį). Nukirsta galva buvo užminkoma ir lipdoma iš naujo, o po to kepama kaitrioje krosnyje. Kai kepėjai nuspręsdavo, kad nauja galva pakankamai sukietėjo, ji būdavo gražinama jos savininkui. 

Ir viskas būtų gerai, bet galvos krosnyje dažnai arba nesukietėdavo (tada žmogus tampa visišku neišmanėliu, kvailiu) arba perkaisdavo (tuomet žmogus pasidaro karštakošiu). Atsitikdavo ir taip, kad galva sukietėdavo tik pusiau, ir tuomet žmogus virsdavo psichiniu ligoniu.
Baisoka vaikiška legenda, tačiau joje moralas: nereikia peikti iš tėvų paveldėtos išvaizdos, kadangi ne joje esmė, o be galo ir neskoningai ją „tobulindamas“ gali atrodyti kaip paskutinis kvailys.
Iliustracija: Cornelis van Dalem, „Legenda apie Eklo kepėjus“, 1650 m.