2013 m. lapkričio 30 d., šeštadienis

Kodėl senovėje buvo rašoma žąsies plunksna?

Ankstyviausi liudijimai apie rašybą žąsies plunksna siekia VII a. Kodėl būtent žąsies? Ogi todėl, kad, skirtingai nuo daugelio kitų paukščių plunksnų, žąsies plunksnos nėra tuščiavidurės. Jų kanalas sudarytas iš tam tikros akytos medžiagos, kurioje gerai laikosi rašalas, todėl plunksną reikia žymiai rečiau merkti. Be to, pastebėta, kad žąsies plunksną patogu laikyti rankoje. 

Užaštrintas rašymui skirtas plunksnos smaigalys yra pakankamai kietas ir palyginti ilgai išsaugo savo formą, kas buvo ypač svarbu. Žinoma, kartais rašyboje naudotos ir kitų panašiomis savybėmis pasižyminčių paukščių plunksnos (gulbės, kranklio, kurtinio ar kalakuto), bet būtent žąsies plunksna nusipelnė didžiausios garbės.

Rašymas žąsies plunksna ypač išpopuliarėjo atpigus popieriaus bei pergamento gamybai, o didesnis medžiagų prieinamumas padidino ir rašančiųjų gretas. Būtent tada atsiranda daug skirtingų šriftų, vis dažniau pradedama rašyti kursyvu, ir pan. Priklausomai nuo raidžių storio ar dydžio, žąsies plunksnų smaigaliai galėjo būti nupjaunami įvairiais kampais, o smailioji dalis įskeliama (panašiai kaip šiuolaikinėse metalinėse plunksnose). XVIII a. kaligrafijos žinovai rekomendavo rašybai naudoti tik tam tikras, tris keturias plunksnas iš kairiojo žąsies sparno. Būta ir brangių rinktinių plunksnų, kurios buvo dekoruojamos bei laikomos garbinga dovana.

Tačiau plunksna turėjo ir trūkumų.

Galiukas buvo kietas, bet visgi neilgaamžis. Daug ir dažnai rašant antgalis „nusirašydavo“. Tuomet plunksną pjaudavo aukščiau, ir taip iki tol kol likdavo nepatogus laikyti trumpas „kotelis“. Rašant dylančia plunksna pasigirsdavo įkyrus krebždesys.
Norint paruošti plunksną rašymui, reikėjo turėti tam tikrų įgūdžių. Jei smaigalys buvo per plonas – linijos beveik nesimatė, o jei per storas – ji būdavo išplaukusi ir nelygi. Plunksnos pagalba būdavo sunku išvedžioti gražius apskritimus ar puslankius. Rašalas lašėdavo ant popieriaus, todėl dėmes reikėdavo nugremžti specialiu įrankiu. Taisyklinga rankos laikysena rašant žąsies plunksna buvo ištisas mokslas, už kurį tikriausiai ne vienas praėjusių amžių mokinys gavo kupron.

Žąsies plunksnos būdavo perkamos pas ūkininkus arba parduodamos perrištos virvele po 25 vienetus. XIX a. pradėjus gaminti metalines plunksnas, žąsies plunksnų populiarumas krenta kol ilgainiui visiškai sunyksta.

Beje, mūsų laikais žąsies plunksna yra mokyto žmogaus ir kūrybos simbolis.