2013 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Apie žodį "mama"

Ar neatrodo keista, kad žodis „mama“ daugelyje net visiškai negiminingų kalbų reiškia motiną? Kodėl gi taip yra?
Šis kalbinis pasikartojančių skiemenų fenomenas aiškinamas savo paprastumu ir kalbėti besimokančių kūdikių skleidžiamais garsais, kuomet atviras a jungiamas su įvairiais neitin sudėtingais priebalsiais (ma, ba, pa, ir pan.). Nėra tiksliai žinoma kokias mintis nori perteikti su aplinkiniu pasauliu dar tik pradedantis bendrauti kūdikis, tačiau paprasčiausius jo reiškiamus garsus tėvai dažnai pradėdavo sieti su savimi. 

Ir garsas ma - vienas iš dažnesnių. Taigi, žodis mama kyla iš garsų, gimstančių dar iki sąmoningos kalbos, kaipo tokios, suvokimo. Tai tikras tarpkultūrinis fenomenas ir iškalbingas pavyzdys to kaip tam tikri žodžiai tolimose viena nuo kitos kultūrose gali reikšti panašius dalykus.

Kūdikių skleidžiamas pasikartojantis garsas ma vėliau tapo moters krūtį reiškiančiu žodžiu lotynų kalboje (lot. mamma), kadangi buvo susietas su kūdikio noru žįsti. Plačiąja prasme krūtis simbolizavo ir maitinančią motiną, motinos asmenį bei motinystę apskritai. Taigi, žodis mama tapo šiltesniu motinos apibūdinimu.
Čia pasirėmiau tik pavyzdžiais ir garso ma evoliucija lotynų kalboje, tačiau ir kitose kalbose, ko gero, vyko kažkas panašaus.
Beje, psicholingvistiniai eksperimentai parodė, kad kūdikiai stipriau reaguoja į paprastesnius žodžius su pasikartojančiais skiemenimis, o ne su skirtingais.
O prie ko čia „Istorinės įdomybės“? Ogi prie to, kad šis be galo senas žodis mama – gyvas pačios ankstyviausios žmonijos priešistorės atgarsis ir galbūt tai apskritai yra vienas pirmųjų žmonijos žodžių bei viena pirmųjų jos sukurtų sąvokų.